Skaičiai 11/12

gruodžio 3, 2017 § Parašykite komentarą

140

VISO: 6090 ir 1h 39min 30sek plancko.

Čia šiaip gerą radau. Kartais tikrai reikia kokio statemento gyvenime (su garsu geriau):

Reklama

Nu

spalio 31, 2017 § 4 Komentaras

Visiškai prastai viskas. Sakau, pažiesiu kokių motyvacijų, tai iki tokių atsikasiau kaip aukščiau. Galvoju, jatau jatau, negi ir aš toks čia šitam bloge. Rašinėju kažką kažkam. Ojej. Nors dabar tas bičuks pabaigoj jau ir Bibliją cituoj, tai gal nėra taip tragiškai.

Buvau apsirgęs spalį. Perdozavau kažko. Šviesulys buvo, kad porą kartų parbėgau po darbo namo. Gan smagi dinamiška 7,5 km trasa. Du kalnai. Dalis palei Nemuną. Noris tą daryt ir dažniau. Ką čia slėpt – prisiklausiau, kad Grinius bėga iš darbo (tik gal pas jį ~20 km) ir kopinu, lygiuojuos ir noriu būt kaip čempions. Logistika visai gerai gaunas irgi.

Yra tokio liūdesio, kad imuos ir apleidžiu projektus. Nusėdu. Taip tikiu tikiu, atrodo, jais, o paskui pfff. Kad ir tie atsispaudimai. Varydavau po 1000 per mėnesį, dabar 100 padarau. Arba šokdynė – atrodė lifesaveris ir fatkilleris, o stovi kampe sau. Nepaėjo. Po ligos į Dramblius nuėjau. Taip gera buvo, šakės. Toks dar biški su sloga, neatsigavęs, nuvedžiau pats save daugiau iš įpročio nei noro, bet buvo taip gera. Prisiminiau kaip smagu yra prakaituot, lipt per save, įveikinėt, jaust nuovargį, maudulį. Labai prisiminiau. Ir gera.

Bėgau Klebonišky 10km. Su Senukų stipriai susipykęs buvau, tai su niekuom bendraut nesinorėjo ir taškiaus juodai. Jausmas buvo toks, lyg ant PB bėgčiau. Nuo pat starto aukštu tempu, 8,5 km lėtinau dėl skausmo pilve, bet nestojau. Atsigavau gan greit. Laikas 45,02 kaip man pirdžiui tokiam – liuks. Nors pagal viduj jausmą tai ant 42 min bėgau :). Vėl boostas, kad galiu, kad patinka, kad čia irgi gali taškytis ir tada nereikia kitur gyvenime taškytis. 26 vieta overall ir kažkaip smagiai. Labai keistas visas tas 2017 m. sezonas. Lūžio kažkoks ar išrūgų. Nesuprasi ką darai. Atrandi kažkokią rutiną – išsimuši. Kraustėmės į naujus namus. Pingvinochiką rytais pradėjau žiūrėt vienas. Krūva visokių iššūkių. Atrodo, kad didžiausias iššūkis žongliruot viskuo ir bėgimas kažkur nueina į trečią, penktą, trisdešimtą vietą. Bet vis dar gyvas ir vis dar spardosi.

Liūdesio daug.

Šiandien terapeutė palygino bėgimą su vaikų turėjimu. Kad buvo tyrimas darytas, jog tie, kurie turi vaikų, jų momentinė laimė būna mažesnė už neturinčius, bet ilgalaikėj perspektyvoj jie jaučiasi laimingesni. Tai kažkas panašaus ir su bėgimu. Labai sunku išsijudint, užsikurt. Mano ideali (šiom gyvenimo aplinkybėm) savaitė būtų: du šiokiadienio vakarai parbėgt iš darbo, šeštadienį LR, sekmadienį Drambliai. Puikiai būtų tada. Daugiau net nenorėčiau nieko. Labai krenta ūpas, kai neina įvykdyt.

Jei taip per daug nemąstant – tai noriu tiesiog turėt kokį tais sportininko ritmą. Nesiekiu didelių tikslų. Būt ritme kažkokiam noriu. Ai, nors rašau ir pats netikiu. Pfff.

Žinau tik kad kai pavyksta pasportuot, beveik visada būnu geresnės savijautos nei prieš.

Ir kažkokie demonai, žinai, viduj. Tokie stiprūs. Tokie lūzerio demonai. Dar nuo baseino laikų vaikystės. Kad aš tiesiog kažkur prie galo esu. Ir niekad nebūsiu prieky. Ir ten irgi ant galo jau visai, prieš metant plaukimą, susirgdavau, grįždavau į treniruotes po gripo, tai dar labiau gale būdavau. Kažkoks žiaurus kompleksas. Neina atsikratyt. Atrodo, daryk ką nori, o būsi mediocre. Neduota. Tamstai.

Tai galima sakyt, kad netikiu savim kaip sportininku. I don’t have it in me. Bent jau šį vakarą. Reiks Matelio dokumentinį paveizėt prie progos, ten ir apie Lūzerius.

Skaičiai 10/12

spalio 31, 2017 § Parašykite komentarą

po 130 atsisp/atsil/prit

80 sek nugara, po 70 šonai

VISO: 5950 ir 1h 37min 10sek plancko

Naujos pradžios, senos svajos

rugsėjo 30, 2017 § Komentarų: 1

Rugsėjis buvo derlingas smagių naujienų, kurios veikė lb gaivinančiai ir vertė vėl grįžt į sportą, kiek galimybės leidžia. Pirmiausia sužinojau, kad jonaviškiai chebrantai (beje, pažintis įvyko per pirmas oficialias pingvinų varžybas ir išsilaikė iki šiol) kitąmet kovą rengs 6h varžybas. www.6h.lt. Kiek pavyko sužinoti, lygus (be sukilimo) 1 ar 1,5 km ratukas ir mėgaukis kiek nori per tas šešias valandas. Dar nuo tų laikų, kai Almiras rengdavo tokias pat varžybas ir berods LT čempionatas skaitydavosi, svaigau kaip norėčiau pabandyti. Kurį laiką Totilui priklausė LT rekordas (jei neklystu) – ~80 km, per tą laiką. Nu aš tiek nebėgsiu, bet kad būtų smagiau, pasikviečiau susigrumt savo senuką draugą Padugnini, nes jau visai susibaigęs nuo darbų buvo, tai sakau – bus motyvacija prasijudint. Jis entuziastingai iššūkį priėmė :))) Tai čia vienas reikalas, kuris atgaivino, ir kurį labai norėjau, kad vėl atgaivintų kas LT. Ačiū Gintarei ir Sauliui!

Kitas reikalas buvo išvis netikėtai. S-Sportas sugalvojo Bėk į kalną reikalą :). Ir čia irgi, kai tik pradėjau bėgiot, gūdžiais 2012-ais, atrodė, kodėl niekas nepadaro varžybų, kad kuo greičiau į Panemunės šilo tiltą užbėgt. Taigi nerealios varžybos būtų. Ir še, tepraėjo penkeri meteliai ir turim :). Kitą savaitę bėgu. Bėgau ir šią ir praeitą. Šią reikėjo į Kauko laiptus, praeitą į Aleksoto funikulieriaus laiptus. Great fun! Aleksoto nesupratau, kad reikia raut nieko negalvojant ir prastokai pasirodžiau. Per minutę ir 6 sekundes, jei kas norėsit pasibandyt. Kauko laiptams jau buvau geriau pasirengęs, šeštadienį buvau netoli mieste su reikalais, tai privažiavau ir prasibėgau su kroksais. Pažiejau, kad per minutę su biški užbėgau ir supratau, kad taupytis jau tikrai nereikia ir reikia raut. Tai roviau ir per 46 sek išroviau. Trūko kelių sek, kad į finalą patekčiau. Kančys sakė, kad nebėga, nes pamatė, kad aš užsiregistravau :)) Tai sakė, kad nepaeis, kai tokia konkurencija. Nu tai va. Panemunė bus saldainiukas. Ten jau 400 m kažkur ir neis raut. Dvejoju, kaip daryt. Iki pusės varyt, tada raut. Ar raut ir kas bus tas? Labai tie orientacininkai nušvitę žmonės kažkokie. Be alkoholio, su šypsenom tokie. Gamta and shit. Kai atlaisvėsiu, norėsis visus tuos rogainingus ir mėgėjų orientacines atnaujint. Gaila, kad turistas.lt nunyko su Nuotykių maratonu. Stasiukaitis, velnia, tikrus maratonus pradėjo bėgiot, tai nuotykių maratono nebedaro :).

Toks ir gyvenims. Svoris gud. Šokdynė nepaėjo, bet kakalų nevalgau, tai 75-76kg dabar kažkur laikosi. Pradėjau pastebėt anakardžių ir bananų kimšimo į save aistras. Gal kažkuo visgi bandau cukrų kompensuot.

Dar daug mąsčiau apie ribotumus savo. Kad siaurokai taip varau gyvenime. Pažiūrėjau kaip draugai su sportais. Tai vieni nuvarė į swimruną, kiti į dviračius, Senukų ir ta per klaidą į crosfito trefkę nuvarė ir nepaėjo paskui, laiptais turėjau vos ne stumt į viršų :))) (nu ne iš tikro, bet kad vaizdingiau parašyt), o aš kažkoks tik bėgiks. Dar į Dramblius kartais. Lyg atrandu, įsikimbu i nepaleidžiu. Nzn a čia gerai, ar ne. Šian, kai bėgau, galvojau šita tema, tai dar prisiminiau, kad savo klasėj buvau paskutinis, kuris uniformos atsisakė. Visi jau pradėjo turginius flanelinius tuos marškinius languotus nešiot, o aš varydavau su ta mėlyna uniforma pavyzdingai, nors jau leido laisvai rengtis. Gal čia iš to? Galiu kaip ir ką noriu sportuot ir t.t., o įsikibau bėgiot ir tiek. Dar šiandien labai Sania Sorokiną noriu pasveikint su Spartatlono nugalėjimu. Biški buvo liūdesėlio, nes nepaisiau nerašytos taisyklės “kad tiesiausias kelias į nelaimingumą – tai savęs lyginimas su kitais“ ir pasilyginau. Spauda rašė, kad Sania norėjo svorio numest ir prieš 5 (!) metus pradėjo bėgiot. Ir va. Turim ką turim. LT rekordai, pergalės ir t.t. O Kiborgiuks ką? 82 km tuos savo turiu ir pingvinochiką. Nekeisčiau to antro tai jau tikrai, čia rimčiau nei visi ultros kartu sudėjus, bet yra liūdesiuko. Atrodo underdogas esu ir neišlaužiu nieko rimčiau iš savęs. Neduota gal. Nors all gud. Tinka man taip. Netinka, gal kad tos taisyklės nesilaikau. Nafik lygintis išvis. Noriu gan sveikai gyvent, sveiką svorį turėt, palakiot laukais ar rogainingais, dviratį pamint tarp mašinų. Tinka man taip. Medalių jau seniai nebenoriu. Padugnini tik aplenksiu, čia fakts :). Net jei neaplenksiu, bent atgaivinęs būsiu senuką.

Skaičiai 9/12

rugsėjo 30, 2017 § Parašykite komentarą

Nu, biški jau vėl dariau:

150 atsisp/atsil/pritup

dar dariau nugarai palaikymą tokį ant pilvo atsigulus, 2 min 30 sek iš viso. Ir šonus kilnojau, nu kur viena ranka atsiremi į žemę, kojas padedi ir kilnoji dubenį, tai po 30 tokių kiekvienai pusei.

VISO

5820 ir 1h 35min 50sek plancko

Svoris. 5 metų senumo reikalo prisiminimas

rugsėjo 2, 2017 § 4 Komentaras

Nu ką gi. Gan rimtai ėmiaus svorio ir riebalų reikalo. Jaučiu pirmą kartą gyvenime pavyko be cukraus visus du mėnesius ištempt. Taisyklės kelios ir paprastos:

  • jokio pridėtinio cukraus (į kavą, saldumynai ir pan.), vaisiai leidžiami
  • kuo mažiau bulkų, bulkučių negalima
  • alaus minimaliai, vienas 0,3 per savaitę

Ir jaučiu, that’s it. Ai, dar kavą stengtis tarpuose tarp maistų, išskyrus rytinę su pusryčiais. Kad neapsunkinti įsisavininimo medžiagų.

Ir ką gi ką gi…. -5 kg ;). Pagal namų svarstykles 77, pagal tokias kitas, kur vėliau papasakosiu, 76,6 (bet čia su džinsais ir marškiniais).

Laimės daug gal ir nepridėjo, bet pridėjo pasitikėjimo savim, kad einu on the right track. Tikslas: 74,5 kg ir kuo mažesnis riebalų procentas kūne. Dabar apie juos.

Prieš 5 m. bėgau VM pusmaratonį ir ten buvo Impuls stendas, ir jie turėjo tas mandras svarstykles, kurios tave elektra nupurto ir pasako smagių duomenų. Neįtikėtina, bet tą lapelį išsaugojau :). O šian, nuvariau į tą patį Impulsą, pas lb panašias svarstykles ir gavau kitą lapelį, tad dabar turiu puikią progą palyginti kas ir kaip (pirmas skaičius 2012 m.).

Svoris 78,1 –> 76,8 kg
Riebalų 13,9 –> 13,5 kg
Riebalų proc 17,8 –> 17,6 %
Raumenų 59,6 –> 58,6 kg
Kūno amžius -1 m. –> -1 m. (nuo realaus)

Iš esmės rekomendacijos: mažinti riebalų kg ir didinti raumenų kg, tada iš standartinio tipo pateksiu į atletišką. Kas dar patiko, kad nustato ir vidinių riebalų kiekį ir jis pas mane gan didelis – vadinasi, užtenka sveikiau maitintis ir tiesiog išnyks apie vidaus organus susidarę riebalai. Dar šiandieniniam tyrime buvo lb įdomu ir segmentinę analizę pamatyt. Aparačiukas išanalizuoja atskirai rankas ir kojas ir liemenį ir parodo, koks raumenų ir riebalų santykis atskirose kūno dalyse. Tai pas mane beveik visur optimalu-optimalu (riebalas-raumuo), o turi būti pas sportsmeną (trūksta-gerai). Žodžiu, ir vėl: riebalo mažiau, raumens daugiau.

Kažkaip daug nesirašo. Jei kas norėsit, tas malonumas kainuoja 10 eur. Man visai gerai buvo, jei pavyks iki kokio gruodžio taip pat tęsti, visai norėsiu pakartoti pažiūrėti. Šiaip džiaugiaus sumažėjusiu svoriu, bet biški liūdna dėl riebalų buvo. Treneris, kuris viską aiškino, sakė, kad jei būčiau tiesiog eilinis-nesportuojantis vyrutis, tai čia lb geri parodymai. Nu – optimalu viskas. Bet sportininkui reikia dar padirbėt.

Man išvada aiški: sportu užsiėmiau aktyviai, o mityba buvo dzin. Penki metai ir kūnas panašus. Jei dar būčiau prieš porą mėn daręs tyrimą, kai 82 kg svėriau, tai būtų net prastesni rezultatai, manau. Dabar labai džiaugiuos, kad nejaučiu cravinimo cukrui. Sukovojau kažkaip (tpfu, tpfu, tpfu). Emocinį valgymą išsprendžiau. Kai būna lb sunku, nebeužvalgau šokoladais sunkumo. Ten prieš tai kur tą dienoraštį mitybos rodžiau, kai vakarais Milka kimšdavau. Tai va to nebedarau. Ir that made all the difference.

Dar iš tokių smagių:

  • atradau šokdynę. Pavariau pirmadienį gal kokį penkiolika min ir užkalė užpakalio raumenis. Daug efektyviau nei tik bėgti. Va šitas lb įkvėpė:

Nzn kiek tiesios, bet valanda bėgimo ~700 kcal degina, o valanda šokdynės ~1000. Ir daug paprasčiau, išeini į kiemą ir tiek. Gal tik keistai atrodai, bet px.

  • prisižiūrėjau smagių video. Vienas visai patikęs:

True story. Ir kas man labiausiai patiko, ant kiek jam sunku buvo persilaužti nuo to junk foodo ir kaip prisigalvodavo visokių pasiteisinimų, kad tik galėtų dar picos.

Klasika:

Įdomu abi puses stebėti. Ypač tuos skinny, kai gyvena vien ant energetinių gėrimų ir pan.

Truputį nugąsdinęs:

Yra internetuose parsisiųst. Anoreksija dar negresia, bet santykis su maistu keistas toks. Kaip ir labiau jį jaučiu dabar, nes cukraus nebeliko. Tas pats pomidoras žiauriai paskanėjęs. Bet kartu ir maistas lyg kaip priešas tampa. O alkio jausmas toks draugelis – nes tipo judu tikslo link. Turiu ir polinkį į perfekcionizmą, norą sukontroliuot viską, tai tas irgi gali prisidėti. Dar kas kelia įtampą, kad šiaip liko tik pora kg ir kartais pramuša visai pasidžiaugimą nueitu keliu, bet vis tiek toks – ne, dar nepatinka pilvas kaip atrodo, dar ne taip turi būti. Ir lb baisu, kad taip ir nepatiks. Arba numesiu tuos du kg, o pilvas toks liula liula ir liks šiek tiek ;(. Nors jaučiu, kad sudegs tas riebalas. Kryptį gerą pagavau. Tai šitas filmas visai toks wake-up call buvo. Kad neužsižaist su šituo reikalu.

 

Pabaigai, šiaip tikrai smagu, kad veikia. Kad įstengiau be cukraus, daugiau per daug nieko nekeičiau, ir tikrai yra rezultatas. Lengvumo jausmas irgi yra. Tokio, kai nori pabėgėt ar pašokinėt, ar laiptais užbėgt greit į viršų. Patinka pilvą čiupint ir jaust, kad arčiau raumens ranka jau, nebe taip kaip seniau. Noris ir jum tą foto padaryt, bet galvoju – dar ne dabar, dar reikia palaukt kelis mėn, kad tikrai matytųs. Šiandien dar netikėtai pasimatavau tokius marškinius, kur for ages gulėjo spintoj, nes buvo atidėti ant sukūdimo. Tokie džinsiniai, slim fit iš Žaros. Dar litais 100 mokėjau, berods. Litais!! Tai tikrai daug geriau dabar jau jie. Atsisėdus nebeprasižioja, kad bamba pasisveikintų su pasauliu. Matosi dar puzikiukas toks, bet jau medžiaga uždengia.

Visai nesuveikė taisyklė valgyt bet ką sekmadieniais. Varydavau į Hesburgerius, dar visokių kakalų privalgydavau. Daug geriau veikia kaip vienas komentatorius rašė: cukrus bėgikams tik per šventes. Tai man šventės būna Ultra Xtrasoj ir gimtadieniai visokie. Tada torto užkertu. Parašysiu dar po poros mėnesiu apie šį projekčiuką!

 

Skaičiai 8/12

rugsėjo 2, 2017 § Parašykite komentarą

0 padariau 🙂

VISO

5670 atsisp/atsil/prit ir 1h 33min 30sek plancko