Naujos pradžios, senos svajos

rugsėjo 30, 2017 § Parašykite komentarą

Rugsėjis buvo derlingas smagių naujienų, kurios veikė lb gaivinančiai ir vertė vėl grįžt į sportą, kiek galimybės leidžia. Pirmiausia sužinojau, kad jonaviškiai chebrantai (beje, pažintis įvyko per pirmas oficialias pingvinų varžybas ir išsilaikė iki šiol) kitąmet kovą rengs 6h varžybas. www.6h.lt. Kiek pavyko sužinoti, lygus (be sukilimo) 1 ar 1,5 km ratukas ir mėgaukis kiek nori per tas šešias valandas. Dar nuo tų laikų, kai Almiras rengdavo tokias pat varžybas ir berods LT čempionatas skaitydavosi, svaigau kaip norėčiau pabandyti. Kurį laiką Totilui priklausė LT rekordas (jei neklystu) – ~80 km, per tą laiką. Nu aš tiek nebėgsiu, bet kad būtų smagiau, pasikviečiau susigrumt savo senuką draugą Padugnini, nes jau visai susibaigęs nuo darbų buvo, tai sakau – bus motyvacija prasijudint. Jis entuziastingai iššūkį priėmė :))) Tai čia vienas reikalas, kuris atgaivino, ir kurį labai norėjau, kad vėl atgaivintų kas LT. Ačiū Gintarei ir Sauliui!

Kitas reikalas buvo išvis netikėtai. S-Sportas sugalvojo Bėk į kalną reikalą :). Ir čia irgi, kai tik pradėjau bėgiot, gūdžiais 2012-ais, atrodė, kodėl niekas nepadaro varžybų, kad kuo greičiau į Panemunės šilo tiltą užbėgt. Taigi nerealios varžybos būtų. Ir še, tepraėjo penkeri meteliai ir turim :). Kitą savaitę bėgu. Bėgau ir šią ir praeitą. Šią reikėjo į Kauko laiptus, praeitą į Aleksoto funikulieriaus laiptus. Great fun! Aleksoto nesupratau, kad reikia raut nieko negalvojant ir prastokai pasirodžiau. Per minutę ir 6 sekundes, jei kas norėsit pasibandyt. Kauko laiptams jau buvau geriau pasirengęs, šeštadienį buvau netoli mieste su reikalais, tai privažiavau ir prasibėgau su kroksais. Pažiejau, kad per minutę su biški užbėgau ir supratau, kad taupytis jau tikrai nereikia ir reikia raut. Tai roviau ir per 46 sek išroviau. Trūko kelių sek, kad į finalą patekčiau. Kančys sakė, kad nebėga, nes pamatė, kad aš užsiregistravau :)) Tai sakė, kad nepaeis, kai tokia konkurencija. Nu tai va. Panemunė bus saldainiukas. Ten jau 400 m kažkur ir neis raut. Dvejoju, kaip daryt. Iki pusės varyt, tada raut. Ar raut ir kas bus tas? Labai tie orientacininkai nušvitę žmonės kažkokie. Be alkoholio, su šypsenom tokie. Gamta and shit. Kai atlaisvėsiu, norėsis visus tuos rogainingus ir mėgėjų orientacines atnaujint. Gaila, kad turistas.lt nunyko su Nuotykių maratonu. Stasiukaitis, velnia, tikrus maratonus pradėjo bėgiot, tai nuotykių maratono nebedaro :).

Toks ir gyvenims. Svoris gud. Šokdynė nepaėjo, bet kakalų nevalgau, tai 75-76kg dabar kažkur laikosi. Pradėjau pastebėt anakardžių ir bananų kimšimo į save aistras. Gal kažkuo visgi bandau cukrų kompensuot.

Dar daug mąsčiau apie ribotumus savo. Kad siaurokai taip varau gyvenime. Pažiūrėjau kaip draugai su sportais. Tai vieni nuvarė į swimruną, kiti į dviračius, Senukų ir ta per klaidą į crosfito trefkę nuvarė ir nepaėjo paskui, laiptais turėjau vos ne stumt į viršų :))) (nu ne iš tikro, bet kad vaizdingiau parašyt), o aš kažkoks tik bėgiks. Dar į Dramblius kartais. Lyg atrandu, įsikimbu i nepaleidžiu. Nzn a čia gerai, ar ne. Šian, kai bėgau, galvojau šita tema, tai dar prisiminiau, kad savo klasėj buvau paskutinis, kuris uniformos atsisakė. Visi jau pradėjo turginius flanelinius tuos marškinius languotus nešiot, o aš varydavau su ta mėlyna uniforma pavyzdingai, nors jau leido laisvai rengtis. Gal čia iš to? Galiu kaip ir ką noriu sportuot ir t.t., o įsikibau bėgiot ir tiek. Dar šiandien labai Sania Sorokiną noriu pasveikint su Spartatlono nugalėjimu. Biški buvo liūdesėlio, nes nepaisiau nerašytos taisyklės “kad tiesiausias kelias į nelaimingumą – tai savęs lyginimas su kitais“ ir pasilyginau. Spauda rašė, kad Sania norėjo svorio numest ir prieš 5 (!) metus pradėjo bėgiot. Ir va. Turim ką turim. LT rekordai, pergalės ir t.t. O Kiborgiuks ką? 82 km tuos savo turiu ir pingvinochiką. Nekeisčiau to antro tai jau tikrai, čia rimčiau nei visi ultros kartu sudėjus, bet yra liūdesiuko. Atrodo underdogas esu ir neišlaužiu nieko rimčiau iš savęs. Neduota gal. Nors all gud. Tinka man taip. Netinka, gal kad tos taisyklės nesilaikau. Nafik lygintis išvis. Noriu gan sveikai gyvent, sveiką svorį turėt, palakiot laukais ar rogainingais, dviratį pamint tarp mašinų. Tinka man taip. Medalių jau seniai nebenoriu. Padugnini tik aplenksiu, čia fakts :). Net jei neaplenksiu, bent atgaivinęs būsiu senuką.

Reklama

Skaičiai 9/12

rugsėjo 30, 2017 § Parašykite komentarą

Nu, biški jau vėl dariau:

150 atsisp/atsil/pritup

dar dariau nugarai palaikymą tokį ant pilvo atsigulus, 2 min 30 sek iš viso. Ir šonus kilnojau, nu kur viena ranka atsiremi į žemę, kojas padedi ir kilnoji dubenį, tai po 30 tokių kiekvienai pusei.

VISO

5820 ir 1h 35min 50sek plancko

Svoris. 5 metų senumo reikalo prisiminimas

rugsėjo 2, 2017 § 4 Komentaras

Nu ką gi. Gan rimtai ėmiaus svorio ir riebalų reikalo. Jaučiu pirmą kartą gyvenime pavyko be cukraus visus du mėnesius ištempt. Taisyklės kelios ir paprastos:

  • jokio pridėtinio cukraus (į kavą, saldumynai ir pan.), vaisiai leidžiami
  • kuo mažiau bulkų, bulkučių negalima
  • alaus minimaliai, vienas 0,3 per savaitę

Ir jaučiu, that’s it. Ai, dar kavą stengtis tarpuose tarp maistų, išskyrus rytinę su pusryčiais. Kad neapsunkinti įsisavininimo medžiagų.

Ir ką gi ką gi…. -5 kg ;). Pagal namų svarstykles 77, pagal tokias kitas, kur vėliau papasakosiu, 76,6 (bet čia su džinsais ir marškiniais).

Laimės daug gal ir nepridėjo, bet pridėjo pasitikėjimo savim, kad einu on the right track. Tikslas: 74,5 kg ir kuo mažesnis riebalų procentas kūne. Dabar apie juos.

Prieš 5 m. bėgau VM pusmaratonį ir ten buvo Impuls stendas, ir jie turėjo tas mandras svarstykles, kurios tave elektra nupurto ir pasako smagių duomenų. Neįtikėtina, bet tą lapelį išsaugojau :). O šian, nuvariau į tą patį Impulsą, pas lb panašias svarstykles ir gavau kitą lapelį, tad dabar turiu puikią progą palyginti kas ir kaip (pirmas skaičius 2012 m.).

Svoris 78,1 –> 76,8 kg
Riebalų 13,9 –> 13,5 kg
Riebalų proc 17,8 –> 17,6 %
Raumenų 59,6 –> 58,6 kg
Kūno amžius -1 m. –> -1 m. (nuo realaus)

Iš esmės rekomendacijos: mažinti riebalų kg ir didinti raumenų kg, tada iš standartinio tipo pateksiu į atletišką. Kas dar patiko, kad nustato ir vidinių riebalų kiekį ir jis pas mane gan didelis – vadinasi, užtenka sveikiau maitintis ir tiesiog išnyks apie vidaus organus susidarę riebalai. Dar šiandieniniam tyrime buvo lb įdomu ir segmentinę analizę pamatyt. Aparačiukas išanalizuoja atskirai rankas ir kojas ir liemenį ir parodo, koks raumenų ir riebalų santykis atskirose kūno dalyse. Tai pas mane beveik visur optimalu-optimalu (riebalas-raumuo), o turi būti pas sportsmeną (trūksta-gerai). Žodžiu, ir vėl: riebalo mažiau, raumens daugiau.

Kažkaip daug nesirašo. Jei kas norėsit, tas malonumas kainuoja 10 eur. Man visai gerai buvo, jei pavyks iki kokio gruodžio taip pat tęsti, visai norėsiu pakartoti pažiūrėti. Šiaip džiaugiaus sumažėjusiu svoriu, bet biški liūdna dėl riebalų buvo. Treneris, kuris viską aiškino, sakė, kad jei būčiau tiesiog eilinis-nesportuojantis vyrutis, tai čia lb geri parodymai. Nu – optimalu viskas. Bet sportininkui reikia dar padirbėt.

Man išvada aiški: sportu užsiėmiau aktyviai, o mityba buvo dzin. Penki metai ir kūnas panašus. Jei dar būčiau prieš porą mėn daręs tyrimą, kai 82 kg svėriau, tai būtų net prastesni rezultatai, manau. Dabar labai džiaugiuos, kad nejaučiu cravinimo cukrui. Sukovojau kažkaip (tpfu, tpfu, tpfu). Emocinį valgymą išsprendžiau. Kai būna lb sunku, nebeužvalgau šokoladais sunkumo. Ten prieš tai kur tą dienoraštį mitybos rodžiau, kai vakarais Milka kimšdavau. Tai va to nebedarau. Ir that made all the difference.

Dar iš tokių smagių:

  • atradau šokdynę. Pavariau pirmadienį gal kokį penkiolika min ir užkalė užpakalio raumenis. Daug efektyviau nei tik bėgti. Va šitas lb įkvėpė:

Nzn kiek tiesios, bet valanda bėgimo ~700 kcal degina, o valanda šokdynės ~1000. Ir daug paprasčiau, išeini į kiemą ir tiek. Gal tik keistai atrodai, bet px.

  • prisižiūrėjau smagių video. Vienas visai patikęs:

True story. Ir kas man labiausiai patiko, ant kiek jam sunku buvo persilaužti nuo to junk foodo ir kaip prisigalvodavo visokių pasiteisinimų, kad tik galėtų dar picos.

Klasika:

Įdomu abi puses stebėti. Ypač tuos skinny, kai gyvena vien ant energetinių gėrimų ir pan.

Truputį nugąsdinęs:

Yra internetuose parsisiųst. Anoreksija dar negresia, bet santykis su maistu keistas toks. Kaip ir labiau jį jaučiu dabar, nes cukraus nebeliko. Tas pats pomidoras žiauriai paskanėjęs. Bet kartu ir maistas lyg kaip priešas tampa. O alkio jausmas toks draugelis – nes tipo judu tikslo link. Turiu ir polinkį į perfekcionizmą, norą sukontroliuot viską, tai tas irgi gali prisidėti. Dar kas kelia įtampą, kad šiaip liko tik pora kg ir kartais pramuša visai pasidžiaugimą nueitu keliu, bet vis tiek toks – ne, dar nepatinka pilvas kaip atrodo, dar ne taip turi būti. Ir lb baisu, kad taip ir nepatiks. Arba numesiu tuos du kg, o pilvas toks liula liula ir liks šiek tiek ;(. Nors jaučiu, kad sudegs tas riebalas. Kryptį gerą pagavau. Tai šitas filmas visai toks wake-up call buvo. Kad neužsižaist su šituo reikalu.

 

Pabaigai, šiaip tikrai smagu, kad veikia. Kad įstengiau be cukraus, daugiau per daug nieko nekeičiau, ir tikrai yra rezultatas. Lengvumo jausmas irgi yra. Tokio, kai nori pabėgėt ar pašokinėt, ar laiptais užbėgt greit į viršų. Patinka pilvą čiupint ir jaust, kad arčiau raumens ranka jau, nebe taip kaip seniau. Noris ir jum tą foto padaryt, bet galvoju – dar ne dabar, dar reikia palaukt kelis mėn, kad tikrai matytųs. Šiandien dar netikėtai pasimatavau tokius marškinius, kur for ages gulėjo spintoj, nes buvo atidėti ant sukūdimo. Tokie džinsiniai, slim fit iš Žaros. Dar litais 100 mokėjau, berods. Litais!! Tai tikrai daug geriau dabar jau jie. Atsisėdus nebeprasižioja, kad bamba pasisveikintų su pasauliu. Matosi dar puzikiukas toks, bet jau medžiaga uždengia.

Visai nesuveikė taisyklė valgyt bet ką sekmadieniais. Varydavau į Hesburgerius, dar visokių kakalų privalgydavau. Daug geriau veikia kaip vienas komentatorius rašė: cukrus bėgikams tik per šventes. Tai man šventės būna Ultra Xtrasoj ir gimtadieniai visokie. Tada torto užkertu. Parašysiu dar po poros mėnesiu apie šį projekčiuką!

 

Skaičiai 8/12

rugsėjo 2, 2017 § Parašykite komentarą

0 padariau 🙂

VISO

5670 atsisp/atsil/prit ir 1h 33min 30sek plancko

Ultra Xtrasa

rugpjūčio 6, 2017 § 5 Komentaras

Viskas dar taip gyva, kad net baisoka rašyti. Į sentimentalumus kokius nueisiu. Šių metų esminis startas man. Kas negirdėję apie jas, tai idėja paprasta: 1km su biškiuku ratukas, 150m sukilimo per ratuką (atitinka 36 aukštus, 3 12aukščius arba pusę TV bokšto).

Pavyko lb gerai viskas. Nubėgau 20 tokių ratukų. 3 km vertikaliai į viršų. Turbūt geriausias analogas – užlipti į 720 aukštų. Tiesa!! Ir NULIPTI. Jeigu gyvenat kokiam penktam aukšte, tai reiktų užlipti iki buto ir nulipti 145 kartus :))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))) 145 :))))))))))))) aaaaahahaha. Nu arba 10 kartų aukštyn žemyn į TV bokštą.

Tokia tad varžybėlė. Bėgo vienas latvis, tai šnektelėjau trumpai, sakė, kad LV tokio gėrio neturi. T.y. tokio sudėtingumo trasa, kad eitų varžybos. Už tai lb ačiū organizatoriams!

Man šitas reikalas buvo PIRTIS. Tiksliausia metafora. Ryt grįžtu po atostogų į darbus, tai nuplovė viską labai gerai. Toks visiškas apsivalymas.

Dar man šitas reikalas priminė iniciaciją, nes daug apie jas skaitau db. Per iniciaciją turi būti kraujo, sužeidimų, žalos kūnui, tai čia to apstu. Dar kai per pietus taip neblogai nulijo, tai ir nučiuožiau nuo vienos nuokalnės ant užpakalio. Grįžęs namo tik pamačiau, kad visas kūnas subraižytas. Ai, ir dar pirmo rato pradžioj labai gerai širšės visus painiciavo. Užbėgom musiau į kokį lizdą ar kažką. Labiausiai paskutiniam bėgusiam Mindaugui Grigui nepasisekė, sakė, kad kokios penkios įkando. Man viena teko tik.

Užtrukau 8h su trupučiu. Labai smagi atmosfera, krūva tokių pat prijaučiančių bendraminčių, crazy as fuck šitos varžybos. Lipi ir lipi ir lipi į kalną. Visiška beprasmybė. Kam? Kam taip daryt gyvenime? Bet that’s what atostogos is about. Nesąmonėm užsiiminėt.

Smagiausias nutikimas, kuris gerai iliustruoja, ant kiek jau pavažiavęs stogas buvo, nutiko 11 ar 12 rate. Užlipau į kalną ir prisėdau prieš finišą pailsėti. Ir jaučiu, kad sysiu noriu. Ai, galvoju, p**du, darau taip kaip yra. Padariau sau ramiai. Tada veiksmas jau kokiam 17 rate, sustoju pailsėti vidury kalno ir nuleidžiu galvą žemyn, o pats į lazdas atsirėmęs. Ir galvoju: “kas čia sysium smirda taip?“ Ir tada suprantu, kad gi yours truly :). Tai geriausia buvo po varžybų, kai toks pats visas į vietinį Statoilą šalia Gariūnu nuvariau. Verdu kavą, o ten dvi merginos šalimais verda irgi. Tai jau taip jaučiaus, kad net negaliu apsakyt. Apsisiusiavęs.

Jaučiu šitą tai labiausiai atsiminsiu. Ir dar kaip supratimą, kad nereikia gal tokių dalykų daryt ;).

 

Nu  visai pabaigai, apie Grinių. Gi pirmą kartą bėgau šalimais ir niolika kartų lenkiamas buvau, tai galėjau prisižiūrėti ir stiliaus, ir technikų, visko ko širdis geidžia. Šeštai valandai baiginėjantis, jis įveikinėjo 31 ar 32 ratą (čia su tuo penkiaaukščiu, kad suprastumėt, tai yra 230 kartų :))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))) Ir per 6 valandas. Aš tuomet įveikinėjau kokį 15 gal savo ar net 13. Ir jis prie didžiojo kalno mane aplenkė, tai aš sugebėjau gal 20 m jo tempu lipti į tą kalną. Vis šis tas iš mano pusės :).

Labai graži moterų kova gavosi. 3 pagrindinės (gal ir Danguolė, nzn) kovojo iki pat galo ar bent jau tikrai ilgiau nei 8h. Dar reikia sulaukti rezultatų, kad pažiūrėti, kuriai geriausiai pavyko. Visos dėjo mane į pavėsy kaip reikiant.

 

Visiems visiems visiems nukvakėliams labai rekomenduoju šitą varžybą. Duokdie, ji vyks ir kitąmet.

 

Skaičiai 7/12

liepos 31, 2017 § Parašykite komentarą

160

Artėja ultraxtrasa, nieko nesportuoju, galvoj esu ultratrailininkas superherojus, realybė, manau, smagiai blokš žemyn 🙂

Prisižiūrėjau visokių 300 hundred pushups in 30 days. Bandysiu gal visai kažką panašaus. Su cukrum gerai reikalai. Svoris lyg mažėja. Kažkada jau 78 mačiau ant svarstyklių.

VISO

5670 atsisp/atsil/prit ir 1h 33min 30sek plancko

Blauzda, velnia

liepos 17, 2017 § 7 Komentaras

Nu, būsiu prisibėgiojęs. Visai kaip pradinuks :). Lb lb gerai subėgau Elektrėnų pusmaratonį. Per 1:48. Iki tol du kartus bėgau 1:51, tai trasos PB 3 minutėm. Nieka daug nesportavęs, rimtai nesiruošęs. Lb džiaugiaus. Po to nusprendžiau pasigerint apskritai pusmaratonio PB, kuris dar nuo amžių amžiaus negerints ir pradėjau rimčiau ruoštis. Su visokiais intervaliukais, tempinukais. Aišku, kartais pamiršdavau prasitampyt. Pratimų apskritai nedarydavau. Toks amateur lygio pasitreniravims. Tampytis rimčiau pradėjau, kai užpakalio raumenis užkalinėt pradėjo. Ir tada esminę klaidą padariau, kad per poilsio savaitę sumąsčiau 3-5 km tempinuką pasidaryt 4:55 min/km tempui pasibandyt. Dar užsidėjau varžybinius Adidasus, kurie biški spaudžia ir yra netipiniai man batai. Ir ką. Antram tempinuko km jau kalė stiprus skausmas blauzdoj. Nestabdžiau, dabėgau, grįžau. Žiūriu, kad jau net ir paprastai einant gan stipriai jaučiu. Praleidau vieną treniruotę. Pašaldžiau, patampiau, lyg praėjo. Bandau išbėgt – sugrįžo skausmas.
Liūdesys ir viską ten. Pasigalvojau, kaip dabar daryt. Pasiguglinau. Gal ir jūs kokį patarimą turit? Kaip greičiau sugyt? Aš susimąsčiau tokį planą: pradžioj kelias dienas šaldyt, karts nuo karto į kompresinę kojinę susidėt tą blauzdą, patampyt lengvai. Po to pasistiebimų padaryt, kad raumuo sustiprėtų ir po kokių 10 dienų nuo paskutinės treniruotės lengvai kelis km pabandyt prabėgt. Gal dar ką? Dar mąstau pas kinezi nueit, kad trigerinių taškų paieškotų ir pamaigytų.

Liūdesėlis, kad nuplaukė Suvalkijos pusmaratonis, nes jame žadėjau gerintis. Iš 1:45 tikrai turėjau bėgt. Lb nesinori, kad Ultraxtrasa nuplauktų po trijų sav. Bet joje sakiau, kad jei ką – nebėgsiu, o eisiu viską. Nes ten į laiko ribą (40 min) eina sutilpt ir einant visą tą 1,2 km ratą.

On the bright side, netgi lb neblogai sekasi mitybos eksperimentas. Pradėjęs vakarais sportuot nei karto nesusigundžiau saldaus valgyt su pieniuku. Pavyko tą įprotį pakeist. Nebedarau ir to, kad saldus tik sekmadieniais. Palikau, kad tik per šventes, kaip vienas komentatorius rašė. Tai buvo pora gimtadienių, per juos po torto gabaliuką sau leidau. Kažkaip gerai su tuo gyvenasi. Pilvas lyg jau kitaip atrodo. Kg gal koks 1 nukrito. Pilvą kažkada tikrai nufotkinsiu, nes ir pačiam lb smalsu ar yra pokytis. Bus proga palygint. Tikrai eina gyventi be saldumynų ir nenukenčia gyvenimo kokybė. Apsipranti ir tiek. Saldu pasidaro džiovinti vaisiai, net tie patys anakardžiai saldūs gaunasi.
Su alum gal kiek sunkiau. Jei emociškai geroj pusiausvyroj esu, tai kokį vieną Raudonų plytų daryklos išgeriu per savaitę, bet jei nepusiausvyroj, tada jau atsiranda noras nusigert, tą skausmą nugert ir tada jau vienodai rodo tie mitybos eksperimentai, nors cukraus ir tuomet sau neleidžiu. Bet alaus leidžiu 🙂 Ir tada užsisuka jau Mažojo Princo ratai: o kodėl tu geri? –> nes man gėda –> o kodėl gėda? –> nes geriu..

Apskritai, džiaugiuos, kaip sureagavau į tą traumą. Kai išbėgau patestuot, buvo lb liūdesėlis ir po jo ateina pas mane toks išsidraskymo noras. Tipo, jei jau negalėsiu pasigerint to PB, tai išsitaškysiu čia ir dabar. Ir vos ne nekreipt dėmesio į tą skausmą ir varyt. Bet sustojau po dar km bėgimo ir kažkaip pasaugojau save. Taip net gal brandžiai visai sakyčiau :))). Ir kažkokio tragedijos jausmo nebuvo. Ne dabar, tai vėliau. Jei ne bėgti toj ultraxtrasoj, tai eiti bus galima. Ateina kažkokie alternatyvūs sprendimai, kurių seniau net įsivaizdavęs nebūčiau. Būtų tik: “Kodėl man? Kodėl tokia neteisybė?“ Ir einu gert. Arba bėgiot kas antrą dieną, nekreipdamas dėmesio į koją.

Čia dar tokių erezijų biški. Yra tokie eros ir tanatos. Tipo meilės energija, kūrybos ir destrukcijos, mirties energija. Tai tas noras išdraskyt, tikrai arčiau tanatoso. Ir kas įdomu, kad šalia tanatoso mitologijoj eina nirvana ir hipnos. Nu vos ne tokia seka: tanatos –> nirvana –> hipnos. Išsitaškai, tada palaima, tada ramybė/miegas. Žodžiu, destrukcijoj visai yra racijos kartais.
O su erosu kita mintis yra. Čia iš nesenų skaitinių. Tipo apie vyrų iniciacijas. Kad jei vyras nėra inicijuotas, tai jis turi problemišką santykį su jėga. Nesuvaldo savo vyriškos jėgos. Ji gali išvirsti į destrukciją, agresiją (tą patį tanatosą). O gerai inicijuotas vyras suvaldo. Į erosą daugiau linksta, naudoja savo jėgą kūrybai ir meilei. Nu čia, aišku, lb gražiai prisitempia, kad ir aš va jau brandesnis ir inicijavaus labiau :))) nors ką čia gali žinot, žmogus.
Jei norėsit pasidomėt, tai Richard Rohr tas autorius yra. Kur daug apie tai rašė.

Su pingvinočiku dar labai daug dalykų susiję. Su jo atsiradimu, gimimu. Šiaip kasdienybėj nesuvoki to ir tiesiog gyveni, bet kai pamąstai – labai pramuša. Man toks gal esminis, kad labai labai norisi jam rodyti tą gražiąją pasaulio pusę. Nors šiaip eina pasakyti, kad va sėdi dėdė mašinoj ir rūko cigaretę dabar. Nėra, kad tokius slepi. Bet norisi gamtą rodyti, norisi mojuoti kartu su juo visokiem šuniukam ir močiutėm. Sakyti, kad “šuniukas draugas“, “geras“. Ir labai nesinori net galvoti, kad yra prievarta, prostitucija, pornografija, vagystės, o kur ten žmogžudystės ar vaikžudystės. Cmon.. Bet tai irgi yra.

Tokia tokelė.