Ovoščių gerbėjas

birželio 18, 2017 § 4 Komentaras

Pasidariau čia tokį mažą eksperimentą, pabandžiau patrackint, ką valgau per dienų dienas. Tai išvadų keletas, bet esminė turbūt, kad tikrai nesu ovoščių gerbėjas :)) Vaisiai dar dar, bet paskui daugiausiai bėdos su cukrum, kaip ir tikėjaus. Ir labiausiai – vakarais. Paboldinsiu cukrelį, kad aiškiau pamatytumėt.

06.15
Bananas, du sumustiniai su kumpiu ir suriu. Kava.
Biski ryziu.
Vegetariskas wok.
Doughnut, kava, ledas.
3 milka sausainiai, 2 milka saus batoneliai. Kefyras. (vakaras!)
Du obuoliai

06.16
3 sumust su suriu mesa ir dziov pomid, milka saus bat, kava
Obuolys
Vysniu biski
Sushiai kava
Anakardziai, ayran
Kava
Kebabas (čia gan sveikai gavos, nes buvo ne pitoj, o su bulvėm fri, tai jų nevalgiau ir gavos tik mėsa ir daržovės) alus 0,3
Milka 3 skilt ir piens (vakaras!)

06.17
Blynai saldziai ir braskes, kavA
Barankos kola
Makaronai su vist, suriu, kalafijor.
Musliai
1.5 obuolio, 1.5 milkos skilt
Bandele, 1 milkos skilt (vakaras!)

06.18
Trys sumust su suriu ir kumpiu, kava milkos skilt, obuolys
Ryziai
Obuolys
Pica, kola, kava, sokoladuks
Banans
Obuolys
Obuolys
Sriuba su vistiena
Obuolys
6 sald su pienu (vakaras!)

Va tuos paboldintus labiausiai ir norėtųs pašalint iš raciono, o vietoj jų daržovių prikraut. Kad ir humuso su papjaustyta paprika. Ko ne užkandis? Nors jei ne internetai – gyvenime tokio nesusigalvočiau.

Beje, kalbant apie internetus. Šiandieninis mano herojus, kur visai padėjo man pakeist gyvenimą, tik dar ir pats nespėjau to padaryt, ir jis to nežino apie mane (nebent skaito dabar) yra toks vyrutis iš Alytaus ar Marijampolės. Einu susirasiu 15min. Radau: D. Bartošius sklaido mitus apie dietas.

Viskas lb tiko ir patiko tam straipsny. Ir tas susierzinims po žmonos dovanos, ir žmonos visai gerums, kad rūpinas ir nebijo susierzinimo, ir judesys sveikatos link, ir bandymas keistis. Toli man dar iki jo. Bet ką tikrai pasiėmiau ir lb norėčiau, kad liktų:

  • valgyt tuos damn ovoščius kurmi
  • sportuot vakarais

Jei trumpai apie antrą – tai visas dienas kur trackinau, būn apsirijims vakarais. Senuku užminga su mažuoju pingvinočiku, man nėr kas veikt ir kokia tais tuštuma atsidaro. Atrodo, nu va, jau ir baigės diena, ryt rūpesčiai, vargai, nebė malonumo jokio. Ir tada – tiksliai, da yra ten toj lentynoj kai ko. Kažkoks užsipildyms ir raminimasis gaunas. Tada jau galiu ramus eit miegot. Penktadienio vakarą (nors buvo ir tos milkos), bet raminimasis gavos, kad išvariau pabėgiot po beveik 2 sav pertraukos vakare. Ir buvo visiškai gerai. Toks drėgnas oras buvo, žmonių nulis, nusiėmiau maikę galiausiai ir taip gerai patūsinau, šakės. Visai kaip straipsny rašo, kad nebesinori jokių ten maistų nesveikų, jei vakare pasportuoji, užsipildai kokiu tais kitu dalyku. Tai va šitą lb norėčiau išlaikyt. Pas mane galvoj iki šiol buvo, kad tikri sportininkai (nu kad ir sportoholiks truputį rašė apie tai) keliasi 5 ar 6 ryto ir prieš viską viską pasimėgauj sportu. Kaip pvz. mano sesės buvęs draugs, keldavos 4 ryto, kad keletą valandų pageimint World of Warcraft. Ir man niekad nešaudavo į galvą, kad galima turėt įprotį vakarais sportuot. Ir šiuo įpročiu pažabot kitą įprotį. Ir netgi tinka visai tas sportavims vakarais esamoj situacijoj, gal tik biški baisu, kad susiaktyvinsiu, sunkiai užmigsiu ir ryte sunkiai kelsiuos. Bet tada turbūt bandysiu per pietus rast valandėlę numigt.

Tai va tokie gurmaniški ir vidinių demonų dabojimo reikalai Kiborgo makaulėj.

Visas tas trackinims, nuo sugar detox linko facebooke prasidėjo, tai jei kas norit, įkeliu čia.

Sunku tie netobulumai, eina sau. Ir tų prieštaringumų gyvenime kiek. Atrodo, jau įtikini save, kad jo – davai sportuot, sveikai maitintis – o paskui prisiskaitai apie body shamingus, apie tai, kad gal net neverta tiek laiko ir energijos skirt tam visam sportavimui ir raumenų ryškinimui ir dar kam. Mylėt tipo save tokį ir tiek. Ir išties, nėra tas mano kūns koks tai ugly ar koks tai labai nustekents, neprižiūrėts. Viskas kaip ir normoj, bet kuo daugiau gilinies, tuo tas mano vidus pradeda matyti, kur dar gali kažką patobulint, kur dar gali pakeist kažką (ne tiek išvaizdoj, kiek šiaip gyvenimo stiliuj ir pan.). Kažkas panašaus kaip pas kolegą blogerį Darau ble jo įraše apie skutimąsi. Vis ieškot, kaip dar švelniau, glotniau, smagiau skustis.

Šiaip, turėtų gal visai pavykt. Su bėgimu lyg susidėliojau, kam tą noriu daryt ir ko siekiu. Vakarai turėtų gautis. Duokdie jie permuš tą saldų įprotį su pieniuku. Daugiau visai gal tinka kaip maitinuos. Tos daržovės gal savaime prisijungs prie raciono. Vienintelis, kas gali pakišt koją, tai kai būnu supykęs, tada dažniau į save taškau tą pyktį. Nors visaip būn. Bet buvo čia vieną vakarą. Supykstu ir tada (keiksm), kemšu tuos šokoladus, (keiksm) viskas, visi tobulėjimai, visi stengimaisi, visi dar kažkas. Tokia lavina pasileidžia. Nebeatlaiko tas mano sveikas protas tada, užvaldo lb emociniai dalykai. Čia iš tėvo greičiausiai. Tas kai supykdavo, visada eidavo parūkyt. Užsidarydavo, nesakydavo į išorę nieko, eidavo ir rūkydavo. Tai pas mane tas rūkymas pakeistas šokoladu. Gaunas, kad dar ir pykimosi stilių gausiu koreguot..

Nors kai pingvinočiką stebiu, jam daug malonumo griovimas teikia. Pastatom kokį bokštą, tai žiūrėk, jau šypsos ir stumia ant žemės. “BUM” šaukia. Arba plėšyt žurnalus. Kažkas yra toj destrukcijoj.

Ta proga, kad čia tiek visko prirašiau, noriu pasveikint savo kolegą/bičiulį/blogo skaitovą vg2run su sėkmingu tapimu ultra žmogumi. Lygiuosiuos į tamstos greitį ir pilvo apimtį, respekc!

Kaip laimėti bėgimo varžybose?

birželio 2, 2017 § 2 Komentaras

Čia nėra viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Skaitom:

1. Laimi greičiausias

Akivaizdu. Ir pradėję bėgioti dažniausiai siekia greičio. Nori aplenkti. Greitis eina šalia su karščiu. Dėl to dažnai pradinukai perdega. Kartais dar ir traumuojasi, o paskui kartais net ir negrįžta į bėgimą. Su greičiu dar du geri yra. Pirmą tai padovanojo man kineziterapeutas: “Kas skuba – tas pyksta”. Superinis šitas. Antrą padovanojo tokia kolegė, kuri kovos menų treniruotėj apsilankė: “Daryk greitai, bet neskubėk”. Irgi superinis. Lb daug išminties abiejuose. Bėgant irgi svarbu neskubėti. Ypač varžybose. Gal tik 5 km dar dzin, nors ir ten gali užraut be galvos per greit, bet jei jau kokį 10 bėgi, negalima skubėt. Galvot reikia, strateguot. Gali varyt greitai, bet nepereik į skubėjimą, inner stillness kad būtų.

2. Laimi ištvermingiausias

Arba tas, kuris gali nubėgti toliau už tave. Pvz. tu bėgai ir padusai, o ištvermingesnis nepaduso ir sau pir pir pir toliau bėga. Būtent taip (jei tikėt legendom ir kažkokiom knygom) tie tarahumaramararakamara indėnai bėgdavo. Pir pir pir paskui gazelę, ta užvaro greičio ir padūsta, o tie sau ramiai atbėga ir pasiima ja nualpusią. Ir čia galbūt visai tokia antra bėgikų pakopa, kad kai jau atsibosta greitai lakstyt, tada susigalvoja nuo asfalto į trailus eit, į mišką žiūrėt, nebe valandom, o dienom išbėga, nebe dienom, o naktim startuoja varžybose ir t.t. Šitas kiets visai, nes nėra tokio intensyvumo, neapsivemsi finiše nuo per aukšto pulso, apsivemsi kažkur vidury, nes skrandžiui želiukai atsibodo. Jo. Šitam prijaučiu visai. Ilgų distancijų bėgimas gi vis tiek daugiau apie ištvermę nei apie greitį?

3. Laimi gražiausiai apsirengęs

Čia nėra daug ką komentuot.

4. Laimi jauniausias ir seniausias

Čia irgi nėra ką komentuot.

5. Laimi tėtis ar mama su vaiku

Irgi

6. Laimi prieš save

Čia jau galima pakomentuot. Greičiausiai kalba eina apie tą banalų better yourself everyday. Arba Kardamovičiaus “Aplenk save”. Su Suunto geriausiai :). Bėgikai tada užsiveda excelį ir ten pasižymi savo PB pasiektus pirmais bėgimo metais. Tada bando juo gerinti. Kartais ilgio PB bando gerinti. Vis toliau nubėgti.
Dar būna pergalė prieš save nebūtinai PB prasme. Būna tokia, kad manei, jog negali, bet sugebėjai. Tarkim, atrodo, kad nepavysi šito varžovo, o imi ir susiimi ir paveji. Arba manai, kad negali nubėgti per mėnesį xxx km, o imi ir nubėgi. Arba netgi klasikinis – manai, kad negali nubėgti maratono, o imi ir nubėgi. Ir kurį laiką dar negali patikėt tuo.
Dar gali būti visai atvirkštinė pergalė prieš save. Pvz., esi apsėstas bėgimo ir negali be jo, bet gauni traumą ir tada laimi prieš save sustabdydamas save, nebėgdamas, nes taip protinga yra.
Šitą dar gerai būtų apmąstyt labiau.

7. Laimi labiausiai kentėjęs

Dažniausiai Totilas. Kam teko būti jo aplenktam, nes šalia jo bėgti nedaug kam teko, tai patvirtins, jog tokį riaumojimą išgirsi tik iš vieno bėgiko. Čia rašau taip lyg ant bajerio, bet čia rimtas reikalas man. Tik šitą sunku pamatuoti. Finišo laikas to nerodo. Gali rodyti vemalas arba grimasos finišavus, arba akivaizdi trauma, kai bėgi šlūbčiodamas, arba išbalęs veidas, visiškai šlapia maikė nuo praikaito.
Čia kaip Jasikevičiaus tie pasakymai, kad “vyrai turi būt pasiruošę numirt aikštelėj”. Lb gerai tas yra nufilmuota, kai Kančys bėgo 5 km stadione ir su tokiu latviu varžėsi. Ir jį paskutiniam ar priešpaskutiniam rate aplenkė ir kai finišavo – tai toks beveik sąmonę praradęs buvo ir seselė gaivino. Tai jis ir 1. laimėjo ir 7. Ne kiekvienas išdrįsta taip su savim. Pvz. aš dabar nebegaliu, nes bėgu varžybose ir žn, kad Senukų prižiūri vaiką, ir kad kai aš grįšiu – keisimės. Ir gabalą energijos pasilieki. Negali “mirt”. Su treniruotėm tas pats.
Dar lb gerai kančia yra parodyta (nors ir ne bėgime) tam filme “Fittest on earth” apie crossfitą. Kai ta Sarah Sigmundsdottir treniruojasi ir nebegali pakelti štangos, bet kelia. Ir tam sunku rasti paaiškinimą, ir kodėl apskritai žmogų traukia kančia, nes realiai gi jis turėtų vengti jos. Minimizuoti. O čia atvirkščiai – maksimizuojam.
Jo Nesbo vienam savo detektyvų rašė, kad sportas vienas paprasčiausių būdų pasąmoningai nubausti save. Bėgu, nes išperku kaltes? Whaat?
Dar esu girdėjęs, kad tai tiesiog autoagresija. Į save nukreipta agresija. Tada mažiau lieka namiškiams, direktoriui. Ramesnis toks grįžti. Kaip po pirties kokios. (Pirtis irgi geras reikalas, kai pamąstai. Susėda krūva nuogų vyrų tamsiam tvankiam karštam kambarėly, atsineša vantas ir plaka save iki raudonumo, kartais vienas kitą plaka.. Whaat?) (Nors mano vaikystėj buvo šitas, kad lb svarbu į viršutinę pakopą pirties užsilipti ir kuo ilgiau ten išbūti, nes taip vyrai daro ir tada tu irgi jau vyras ir kiets).  Šitą tai tikrai patiriu po varžybų ir treniruočių. Čia gali kažkoks išvirkščias reikalas būti: aš pats sau susimąstau kankinimo būdą, atlaikau jį ir tada jaučiuos stiprus, pranašesnis už kitus, kurie taip nenusikankino (pvz. nebėgikai). Vis geriau nei kad mane kažkas kitas kankintų, čia bent jau pats reguliuojuos. Nėra sadisto išorėj, o vidinį sadistą lengviau sustabdyt. Tas išorinis vdrug nesustos po to, kai sutartą žodį pasakysiu..

///

Dar visai susimąsčiau – ar tikrai bėgikai laimi prieš nebėgikus? Nu tuos kur nesportuoja?

Ir kita dar mintis, kad laimėti – tai tapti laimingu? Nes šaknis ta pati. Bet tada ar tikrai bėgikai laimi prieš azartinius lošėjus? Kurie irgi laimi?

Ir galų gale – ar tikrai bėgikai laimi ir ar tikrai jie laimingi? Gal tiesiog bėga ir tiek? Ai, ir dar vienas – ar tie, kurie išties laimi (nu kur taures gauna) – ar tie laimingi?

///

Ir priešpaskutinis: visgi ar bėgam NUO, ar LINK? Ar ir-ir?

///

Ot prirašiau

Skaičiai (5/12)

birželio 2, 2017 § Parašykite komentarą

Gegužė (30+30+20+20)

Gavosi viso labo 6 dienos, tad:

600 atsisp/atsil/pritūp ir 10 min plancko.

VISO: 5010 ir 1h 23min 30sek.

Birželį bandysiu min 10 dienų tokių pat padaryti. Visai norėčiau per metus 15000 surinkt, bet tenkintų ir 12000.

1h bėgimas Marijampolėje

gegužės 21, 2017 § Parašykite komentarą

Ką gi ką gi. Pavyko pasigerinti PB :). Važiavau su sloga, visą savaitę gerklę skaudėjo, tai atrodė, kad didžiausią nesąmonę darau, bet mobilizavaus, lb protingai subėgau (antra dalis gal tik keliom sekundėm lėtesnė) ir pasigerinau PB 308 metrais. Dabartinis 12366. Jei dar sudėti pirmus tris skaičius, tai gaunas gražus 666. 🙂

Daug nieko nerašau. Šiaip nykoka, nes mažoka entuziazmo renginy. Viską išgelbėjo tik siaučiantis Bėgimo klubas. Atsivežė milijoną dalyvių ir fotografę savo. Netgi sugalvojau, kad Bėgimo klubas yra mažesnių bėgimo renginių mėsa. Tai tiek ir norėjau parašyt.

Birštono pusmaratonis

gegužės 5, 2017 § 10 Komentaras

Su Senuku jau 22 pusmaratonius nubėgom per bėgikų karjerą. Šis ypatingas tuo, kad finišuodamas išsirengiau, po to susiradau savo išsirengusio nuotrauką ir vis žiūriu į ją. Dabar va vėl pažiūrėjau. Ir nesuprantu nei ko žiūriu, nei kas ten toj nuotraukoj, bet kažkokia paslaptis tikrai slypi.

Kukulis ir bandelė buvo mintys.

Paskui buvo “kokio velnio”.

Paskui “bet gi čia aš”. Tokia daugiau savęs radimo prasme.

Kaip koks projekcinis testas ta nuotrauka? “Kokia istorija čia pasakojama?” Gyveno kartą du pingvinai juodvarniais lakstantys… (copyright Senuku).

Buvo pirmos varžybos po kurių medalio net nedėjau ant kaklo, o tiesiog ant suoliuko pakabinau. Gryninasi, kas yra tas maistelis, kurį varžybose gaunu. Nebe medalis tai jau tikrai.

Man bėgimas nėra apie sveiką gyvenimo būdą. Apie skausmą daug labiau. Ir apie pyktį. Tokį “dėjau ant visko” pyktį. Tik bėgimas jį moko suvaldyt. Negali dėt ant visko varžybų pradžioj, nes nedabėgsi. Bėgti – tai sprogti iš lėto.

Dėjau ir ant šitos gražios išminties.

Dar apie maistelį

balandžio 28, 2017 § 4 Komentaras

Po tyrimo su dviračiu paprašiau rekomendacijų dėl mitybos, tai there you go (nesuderinau, kad bloge skelbsiu, bet nieks neskaito, tai gal nieko) (ai ir dar, nuo pirmadienio Kaune Europos dviračių iššūkis, tai minam ok? Duos maišelį ar kokį suvenyriuką):

– Visų pirma pradėti galvoti apie tai, ką, kiek ir kada valgai.
– Norint numesti svorio, reikia sunaudoti mažiau kalorijų, nei suvartodavai iki šiol, bet nereikia to daryti drastiškai. Visų pirma reikėtų pradėti nuo kokybės – t.y. to, ką valgai, o tada jau ir apie kiekį pagalvoti.
– Norint rimtai mesti svorį, rekomenduojama rašytis, ką valgai. Kaip kad ir treniruočių dienoraštį, kad pats turėtum priemones save valdyti ir nevalgyti bet kada bet ko. Bet čia jau asmeninis pasirinkimas. Manau, kad visų pirma užteks pradėti galvoti, ką valgai ir imtis pirmų žingsnių ir nepradėti nuo labai disciplinuotos tvarkos.
– Nereikėtų mesti daugiau kaip 1 kg per savaitę. Drastiškos priemonės dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato. O ir metant daugiau, organizmas jau netenka ne tik riebalų.
– Rekomenduojama valgyti tris kartus dienoje ir porą užkandžių tarp pagrindinių valgymų. Daugiausiai prisivalgom tada, kai neturime įprastos rutinos ir vakare po darbo ar po treniruotės susikemšam pusės šaldytuvo turinį. Dėl to reikia stengtis visada valgyti pusryčius, pietus, o vakarienei valgyti jau ką nors lengvo (daržovės, vaisiai, neriebi mėsa ar žuvis). Pusryčių valgymas pagerina bendrą medžiagų apykaitą.
– Jei grįžti prieš treniruotę labai alkanas, suvalgyk bananą. Jei žinai, kad prieš treniruotę reikės užkąsti, valgyk šiek tiek mažiau pietums.
– Nevalgyk prieš naktį, kai jau nebeturėsi kaip sudeginti suvalgytų kalorijų.
– Nepersivalgyk. Valgyk tiek, kiek įsidėjai į lėkštę (be pakartojimų ar valgymo iš bendro puodo).
– Reikia valgyti kuo mažiau nenaudingų/ nekompleksinių angliavandenių, t.y. cukraus, saldumynų, sulčių/ gazuotų gėrimų, miltinių patiekalų (bandelių, bulkos)  ir pan. Iš jų organizmas gauna tik angliavandenius iš cukraus, užkelia gliukozės kiekį kraujyje ir negauna jokių daugiau naudingų medžiagų. Jei labai norisi ko nors saldaus, geriau valgyti džiovintus vaisius, riešutus, galima kažkiek juodo šokolado :). Bet svarbiausia, viskas su saiku.
– Reikia valgyti kuo neriebesnį maistą. Riebalai turėtų būti maksimaliai augalinės kilmės “sveikieji” riebalai, t.y. alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai.
– Būtina didinti daržovių ir vaisių proporciją maiste, kurį valgai. Daržovės ir vaisiai padeda “užkišti” skrandį ir duoda sotumo jausmą, taip pat tai yra angliavandenių, skaidulų, vitaminų ir kitų mikroelementų šaltinis.
– Valgyti paties pasigamintą maistą pagal galimybes, t.y. kuo mažiau pusgaminių.
– Valgyti liesą mėsą – paukštieną, jautieną bei žuvį.
– Tipinis racionas: labai svarbi įvairovė. Bet labai grubiai, apie pusę dienos raciono turi sudaryti vaisiai ir daržovės, likusios dalies trečdalį – grūdinės kultūros ar bulvės, kitą trečdalį – neriebi mėsa/ žuvis/ gerieji (augaliniai) riebalai, paskutinį trečdalį – neriebūs pieno produktai. Kaip pavyzdys: Pusryčiams gerai tinka jogurtas, dribsniai, avižų košė, kiaušinis, sumuštinis su sūriu. Pietums sriuba ir neriebios mėsos ar žuvies su daržovėmis patiekalas (padažų geriau vengti). Tarpe kokie nors užkandžiai – vaisiai, riešutai. Vakare po treniruotės – salotos su neriebia mėsa ar žuvimi.
– Įprasta sportuojančio žmogaus dieta turėtų būti sudaryta iš maždaug 60 proc. angliavandenių (vaisiai, daržovės, kruopos, geriau pilno grūdo miltiniai gaminiai), 20 proc. baltymų (ankštinės kultūros, žuvis, mėsa, pieno produktai, kiaušiniai) ir 20 proc. riebalų (reikia valgyti sveikuosius nesočiuosius ar mononesočiuosius riebalus, t.y. augalinės kilmės, riešutus ir pan, vengti riebių pieno produktų, riebios mėsos, aliejuje keptų gaminių, užkandžių (čipsų ir pan.)).
– Svarbu pakankamai gerti vandens (apie 2 litrus per dieną aktyviai nesportuojant).
– Sverkis kiekvieną savaitę tuo pačiu paros metu, geriausia ryte – taip motyvuosi save 🙂

Skaičiai (4/12)

balandžio 27, 2017 § Parašykite komentarą

Balandis (40+20)

Gavosi 21 d. kai dariau, tad:

1260 atsispaudimai/atsilenkimai/pritūpimai
21 min plancko

Iš viso:

4410 ir 1 h 13 min 30 sek

Gegužę imsim 80.