Ultra Xtrasa

rugpjūčio 6, 2017 § 5 Komentaras

Viskas dar taip gyva, kad net baisoka rašyti. Į sentimentalumus kokius nueisiu. Šių metų esminis startas man. Kas negirdėję apie jas, tai idėja paprasta: 1km su biškiuku ratukas, 150m sukilimo per ratuką (atitinka 36 aukštus, 3 12aukščius arba pusę TV bokšto).

Pavyko lb gerai viskas. Nubėgau 20 tokių ratukų. 3 km vertikaliai į viršų. Turbūt geriausias analogas – užlipti į 720 aukštų. Tiesa!! Ir NULIPTI. Jeigu gyvenat kokiam penktam aukšte, tai reiktų užlipti iki buto ir nulipti 145 kartus :))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))) 145 :))))))))))))) aaaaahahaha. Nu arba 10 kartų aukštyn žemyn į TV bokštą.

Tokia tad varžybėlė. Bėgo vienas latvis, tai šnektelėjau trumpai, sakė, kad LV tokio gėrio neturi. T.y. tokio sudėtingumo trasa, kad eitų varžybos. Už tai lb ačiū organizatoriams!

Man šitas reikalas buvo PIRTIS. Tiksliausia metafora. Ryt grįžtu po atostogų į darbus, tai nuplovė viską labai gerai. Toks visiškas apsivalymas.

Dar man šitas reikalas priminė iniciaciją, nes daug apie jas skaitau db. Per iniciaciją turi būti kraujo, sužeidimų, žalos kūnui, tai čia to apstu. Dar kai per pietus taip neblogai nulijo, tai ir nučiuožiau nuo vienos nuokalnės ant užpakalio. Grįžęs namo tik pamačiau, kad visas kūnas subraižytas. Ai, ir dar pirmo rato pradžioj labai gerai širšės visus painiciavo. Užbėgom musiau į kokį lizdą ar kažką. Labiausiai paskutiniam bėgusiam Mindaugui Grigui nepasisekė, sakė, kad kokios penkios įkando. Man viena teko tik.

Užtrukau 8h su trupučiu. Labai smagi atmosfera, krūva tokių pat prijaučiančių bendraminčių, crazy as fuck šitos varžybos. Lipi ir lipi ir lipi į kalną. Visiška beprasmybė. Kam? Kam taip daryt gyvenime? Bet that’s what atostogos is about. Nesąmonėm užsiiminėt.

Smagiausias nutikimas, kuris gerai iliustruoja, ant kiek jau pavažiavęs stogas buvo, nutiko 11 ar 12 rate. Užlipau į kalną ir prisėdau prieš finišą pailsėti. Ir jaučiu, kad sysiu noriu. Ai, galvoju, p**du, darau taip kaip yra. Padariau sau ramiai. Tada veiksmas jau kokiam 17 rate, sustoju pailsėti vidury kalno ir nuleidžiu galvą žemyn, o pats į lazdas atsirėmęs. Ir galvoju: “kas čia sysium smirda taip?“ Ir tada suprantu, kad gi yours truly :). Tai geriausia buvo po varžybų, kai toks pats visas į vietinį Statoilą šalia Gariūnu nuvariau. Verdu kavą, o ten dvi merginos šalimais verda irgi. Tai jau taip jaučiaus, kad net negaliu apsakyt. Apsisiusiavęs.

Jaučiu šitą tai labiausiai atsiminsiu. Ir dar kaip supratimą, kad nereikia gal tokių dalykų daryt ;).

 

Nu  visai pabaigai, apie Grinių. Gi pirmą kartą bėgau šalimais ir niolika kartų lenkiamas buvau, tai galėjau prisižiūrėti ir stiliaus, ir technikų, visko ko širdis geidžia. Šeštai valandai baiginėjantis, jis įveikinėjo 31 ar 32 ratą (čia su tuo penkiaaukščiu, kad suprastumėt, tai yra 230 kartų :))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))) Ir per 6 valandas. Aš tuomet įveikinėjau kokį 15 gal savo ar net 13. Ir jis prie didžiojo kalno mane aplenkė, tai aš sugebėjau gal 20 m jo tempu lipti į tą kalną. Vis šis tas iš mano pusės :).

Labai graži moterų kova gavosi. 3 pagrindinės (gal ir Danguolė, nzn) kovojo iki pat galo ar bent jau tikrai ilgiau nei 8h. Dar reikia sulaukti rezultatų, kad pažiūrėti, kuriai geriausiai pavyko. Visos dėjo mane į pavėsy kaip reikiant.

 

Visiems visiems visiems nukvakėliams labai rekomenduoju šitą varžybą. Duokdie, ji vyks ir kitąmet.

 

Reklama

Skaičiai 7/12

liepos 31, 2017 § Parašykite komentarą

160

Artėja ultraxtrasa, nieko nesportuoju, galvoj esu ultratrailininkas superherojus, realybė, manau, smagiai blokš žemyn 🙂

Prisižiūrėjau visokių 300 hundred pushups in 30 days. Bandysiu gal visai kažką panašaus. Su cukrum gerai reikalai. Svoris lyg mažėja. Kažkada jau 78 mačiau ant svarstyklių.

VISO

5670 atsisp/atsil/prit ir 1h 33min 30sek plancko

Blauzda, velnia

liepos 17, 2017 § 7 Komentaras

Nu, būsiu prisibėgiojęs. Visai kaip pradinuks :). Lb lb gerai subėgau Elektrėnų pusmaratonį. Per 1:48. Iki tol du kartus bėgau 1:51, tai trasos PB 3 minutėm. Nieka daug nesportavęs, rimtai nesiruošęs. Lb džiaugiaus. Po to nusprendžiau pasigerint apskritai pusmaratonio PB, kuris dar nuo amžių amžiaus negerints ir pradėjau rimčiau ruoštis. Su visokiais intervaliukais, tempinukais. Aišku, kartais pamiršdavau prasitampyt. Pratimų apskritai nedarydavau. Toks amateur lygio pasitreniravims. Tampytis rimčiau pradėjau, kai užpakalio raumenis užkalinėt pradėjo. Ir tada esminę klaidą padariau, kad per poilsio savaitę sumąsčiau 3-5 km tempinuką pasidaryt 4:55 min/km tempui pasibandyt. Dar užsidėjau varžybinius Adidasus, kurie biški spaudžia ir yra netipiniai man batai. Ir ką. Antram tempinuko km jau kalė stiprus skausmas blauzdoj. Nestabdžiau, dabėgau, grįžau. Žiūriu, kad jau net ir paprastai einant gan stipriai jaučiu. Praleidau vieną treniruotę. Pašaldžiau, patampiau, lyg praėjo. Bandau išbėgt – sugrįžo skausmas.
Liūdesys ir viską ten. Pasigalvojau, kaip dabar daryt. Pasiguglinau. Gal ir jūs kokį patarimą turit? Kaip greičiau sugyt? Aš susimąsčiau tokį planą: pradžioj kelias dienas šaldyt, karts nuo karto į kompresinę kojinę susidėt tą blauzdą, patampyt lengvai. Po to pasistiebimų padaryt, kad raumuo sustiprėtų ir po kokių 10 dienų nuo paskutinės treniruotės lengvai kelis km pabandyt prabėgt. Gal dar ką? Dar mąstau pas kinezi nueit, kad trigerinių taškų paieškotų ir pamaigytų.

Liūdesėlis, kad nuplaukė Suvalkijos pusmaratonis, nes jame žadėjau gerintis. Iš 1:45 tikrai turėjau bėgt. Lb nesinori, kad Ultraxtrasa nuplauktų po trijų sav. Bet joje sakiau, kad jei ką – nebėgsiu, o eisiu viską. Nes ten į laiko ribą (40 min) eina sutilpt ir einant visą tą 1,2 km ratą.

On the bright side, netgi lb neblogai sekasi mitybos eksperimentas. Pradėjęs vakarais sportuot nei karto nesusigundžiau saldaus valgyt su pieniuku. Pavyko tą įprotį pakeist. Nebedarau ir to, kad saldus tik sekmadieniais. Palikau, kad tik per šventes, kaip vienas komentatorius rašė. Tai buvo pora gimtadienių, per juos po torto gabaliuką sau leidau. Kažkaip gerai su tuo gyvenasi. Pilvas lyg jau kitaip atrodo. Kg gal koks 1 nukrito. Pilvą kažkada tikrai nufotkinsiu, nes ir pačiam lb smalsu ar yra pokytis. Bus proga palygint. Tikrai eina gyventi be saldumynų ir nenukenčia gyvenimo kokybė. Apsipranti ir tiek. Saldu pasidaro džiovinti vaisiai, net tie patys anakardžiai saldūs gaunasi.
Su alum gal kiek sunkiau. Jei emociškai geroj pusiausvyroj esu, tai kokį vieną Raudonų plytų daryklos išgeriu per savaitę, bet jei nepusiausvyroj, tada jau atsiranda noras nusigert, tą skausmą nugert ir tada jau vienodai rodo tie mitybos eksperimentai, nors cukraus ir tuomet sau neleidžiu. Bet alaus leidžiu 🙂 Ir tada užsisuka jau Mažojo Princo ratai: o kodėl tu geri? –> nes man gėda –> o kodėl gėda? –> nes geriu..

Apskritai, džiaugiuos, kaip sureagavau į tą traumą. Kai išbėgau patestuot, buvo lb liūdesėlis ir po jo ateina pas mane toks išsidraskymo noras. Tipo, jei jau negalėsiu pasigerint to PB, tai išsitaškysiu čia ir dabar. Ir vos ne nekreipt dėmesio į tą skausmą ir varyt. Bet sustojau po dar km bėgimo ir kažkaip pasaugojau save. Taip net gal brandžiai visai sakyčiau :))). Ir kažkokio tragedijos jausmo nebuvo. Ne dabar, tai vėliau. Jei ne bėgti toj ultraxtrasoj, tai eiti bus galima. Ateina kažkokie alternatyvūs sprendimai, kurių seniau net įsivaizdavęs nebūčiau. Būtų tik: “Kodėl man? Kodėl tokia neteisybė?“ Ir einu gert. Arba bėgiot kas antrą dieną, nekreipdamas dėmesio į koją.

Čia dar tokių erezijų biški. Yra tokie eros ir tanatos. Tipo meilės energija, kūrybos ir destrukcijos, mirties energija. Tai tas noras išdraskyt, tikrai arčiau tanatoso. Ir kas įdomu, kad šalia tanatoso mitologijoj eina nirvana ir hipnos. Nu vos ne tokia seka: tanatos –> nirvana –> hipnos. Išsitaškai, tada palaima, tada ramybė/miegas. Žodžiu, destrukcijoj visai yra racijos kartais.
O su erosu kita mintis yra. Čia iš nesenų skaitinių. Tipo apie vyrų iniciacijas. Kad jei vyras nėra inicijuotas, tai jis turi problemišką santykį su jėga. Nesuvaldo savo vyriškos jėgos. Ji gali išvirsti į destrukciją, agresiją (tą patį tanatosą). O gerai inicijuotas vyras suvaldo. Į erosą daugiau linksta, naudoja savo jėgą kūrybai ir meilei. Nu čia, aišku, lb gražiai prisitempia, kad ir aš va jau brandesnis ir inicijavaus labiau :))) nors ką čia gali žinot, žmogus.
Jei norėsit pasidomėt, tai Richard Rohr tas autorius yra. Kur daug apie tai rašė.

Su pingvinočiku dar labai daug dalykų susiję. Su jo atsiradimu, gimimu. Šiaip kasdienybėj nesuvoki to ir tiesiog gyveni, bet kai pamąstai – labai pramuša. Man toks gal esminis, kad labai labai norisi jam rodyti tą gražiąją pasaulio pusę. Nors šiaip eina pasakyti, kad va sėdi dėdė mašinoj ir rūko cigaretę dabar. Nėra, kad tokius slepi. Bet norisi gamtą rodyti, norisi mojuoti kartu su juo visokiem šuniukam ir močiutėm. Sakyti, kad “šuniukas draugas“, “geras“. Ir labai nesinori net galvoti, kad yra prievarta, prostitucija, pornografija, vagystės, o kur ten žmogžudystės ar vaikžudystės. Cmon.. Bet tai irgi yra.

Tokia tokelė.

Skaičiai 6/12

liepos 4, 2017 § 7 Komentaras

Prastai, Karlai.

5 dienas tik viso labo išspaudžiau.

Birželis (30+30+20+20)

500 atsisp/atsil/prit ir 8 min 20 sek plancko

VISO:

5510 ir 1h 31min 50sek plancko

Liepa dar nedariau :(. Bandysiu mažint, kad ne toks būtų sunkumas išsijudint. Gal 30-30-20 darysiu arba 10-30-20-20.

Ovoščių gerbėjas

birželio 18, 2017 § 5 Komentaras

Pasidariau čia tokį mažą eksperimentą, pabandžiau patrackint, ką valgau per dienų dienas. Tai išvadų keletas, bet esminė turbūt, kad tikrai nesu ovoščių gerbėjas :)) Vaisiai dar dar, bet paskui daugiausiai bėdos su cukrum, kaip ir tikėjaus. Ir labiausiai – vakarais. Paboldinsiu cukrelį, kad aiškiau pamatytumėt.

06.15
Bananas, du sumustiniai su kumpiu ir suriu. Kava.
Biski ryziu.
Vegetariskas wok.
Doughnut, kava, ledas.
3 milka sausainiai, 2 milka saus batoneliai. Kefyras. (vakaras!)
Du obuoliai

06.16
3 sumust su suriu mesa ir dziov pomid, milka saus bat, kava
Obuolys
Vysniu biski
Sushiai kava
Anakardziai, ayran
Kava
Kebabas (čia gan sveikai gavos, nes buvo ne pitoj, o su bulvėm fri, tai jų nevalgiau ir gavos tik mėsa ir daržovės) alus 0,3
Milka 3 skilt ir piens (vakaras!)

06.17
Blynai saldziai ir braskes, kavA
Barankos kola
Makaronai su vist, suriu, kalafijor.
Musliai
1.5 obuolio, 1.5 milkos skilt
Bandele, 1 milkos skilt (vakaras!)

06.18
Trys sumust su suriu ir kumpiu, kava milkos skilt, obuolys
Ryziai
Obuolys
Pica, kola, kava, sokoladuks
Banans
Obuolys
Obuolys
Sriuba su vistiena
Obuolys
6 sald su pienu (vakaras!)

Va tuos paboldintus labiausiai ir norėtųs pašalint iš raciono, o vietoj jų daržovių prikraut. Kad ir humuso su papjaustyta paprika. Ko ne užkandis? Nors jei ne internetai – gyvenime tokio nesusigalvočiau.

Beje, kalbant apie internetus. Šiandieninis mano herojus, kur visai padėjo man pakeist gyvenimą, tik dar ir pats nespėjau to padaryt, ir jis to nežino apie mane (nebent skaito dabar) yra toks vyrutis iš Alytaus ar Marijampolės. Einu susirasiu 15min. Radau: D. Bartošius sklaido mitus apie dietas.

Viskas lb tiko ir patiko tam straipsny. Ir tas susierzinims po žmonos dovanos, ir žmonos visai gerums, kad rūpinas ir nebijo susierzinimo, ir judesys sveikatos link, ir bandymas keistis. Toli man dar iki jo. Bet ką tikrai pasiėmiau ir lb norėčiau, kad liktų:

  • valgyt tuos damn ovoščius kurmi
  • sportuot vakarais

Jei trumpai apie antrą – tai visas dienas kur trackinau, būn apsirijims vakarais. Senuku užminga su mažuoju pingvinočiku, man nėr kas veikt ir kokia tais tuštuma atsidaro. Atrodo, nu va, jau ir baigės diena, ryt rūpesčiai, vargai, nebė malonumo jokio. Ir tada – tiksliai, da yra ten toj lentynoj kai ko. Kažkoks užsipildyms ir raminimasis gaunas. Tada jau galiu ramus eit miegot. Penktadienio vakarą (nors buvo ir tos milkos), bet raminimasis gavos, kad išvariau pabėgiot po beveik 2 sav pertraukos vakare. Ir buvo visiškai gerai. Toks drėgnas oras buvo, žmonių nulis, nusiėmiau maikę galiausiai ir taip gerai patūsinau, šakės. Visai kaip straipsny rašo, kad nebesinori jokių ten maistų nesveikų, jei vakare pasportuoji, užsipildai kokiu tais kitu dalyku. Tai va šitą lb norėčiau išlaikyt. Pas mane galvoj iki šiol buvo, kad tikri sportininkai (nu kad ir sportoholiks truputį rašė apie tai) keliasi 5 ar 6 ryto ir prieš viską viską pasimėgauj sportu. Kaip pvz. mano sesės buvęs draugs, keldavos 4 ryto, kad keletą valandų pageimint World of Warcraft. Ir man niekad nešaudavo į galvą, kad galima turėt įprotį vakarais sportuot. Ir šiuo įpročiu pažabot kitą įprotį. Ir netgi tinka visai tas sportavims vakarais esamoj situacijoj, gal tik biški baisu, kad susiaktyvinsiu, sunkiai užmigsiu ir ryte sunkiai kelsiuos. Bet tada turbūt bandysiu per pietus rast valandėlę numigt.

Tai va tokie gurmaniški ir vidinių demonų dabojimo reikalai Kiborgo makaulėj.

Visas tas trackinims, nuo sugar detox linko facebooke prasidėjo, tai jei kas norit, įkeliu čia.

Sunku tie netobulumai, eina sau. Ir tų prieštaringumų gyvenime kiek. Atrodo, jau įtikini save, kad jo – davai sportuot, sveikai maitintis – o paskui prisiskaitai apie body shamingus, apie tai, kad gal net neverta tiek laiko ir energijos skirt tam visam sportavimui ir raumenų ryškinimui ir dar kam. Mylėt tipo save tokį ir tiek. Ir išties, nėra tas mano kūns koks tai ugly ar koks tai labai nustekents, neprižiūrėts. Viskas kaip ir normoj, bet kuo daugiau gilinies, tuo tas mano vidus pradeda matyti, kur dar gali kažką patobulint, kur dar gali pakeist kažką (ne tiek išvaizdoj, kiek šiaip gyvenimo stiliuj ir pan.). Kažkas panašaus kaip pas kolegą blogerį Darau ble jo įraše apie skutimąsi. Vis ieškot, kaip dar švelniau, glotniau, smagiau skustis.

Šiaip, turėtų gal visai pavykt. Su bėgimu lyg susidėliojau, kam tą noriu daryt ir ko siekiu. Vakarai turėtų gautis. Duokdie jie permuš tą saldų įprotį su pieniuku. Daugiau visai gal tinka kaip maitinuos. Tos daržovės gal savaime prisijungs prie raciono. Vienintelis, kas gali pakišt koją, tai kai būnu supykęs, tada dažniau į save taškau tą pyktį. Nors visaip būn. Bet buvo čia vieną vakarą. Supykstu ir tada (keiksm), kemšu tuos šokoladus, (keiksm) viskas, visi tobulėjimai, visi stengimaisi, visi dar kažkas. Tokia lavina pasileidžia. Nebeatlaiko tas mano sveikas protas tada, užvaldo lb emociniai dalykai. Čia iš tėvo greičiausiai. Tas kai supykdavo, visada eidavo parūkyt. Užsidarydavo, nesakydavo į išorę nieko, eidavo ir rūkydavo. Tai pas mane tas rūkymas pakeistas šokoladu. Gaunas, kad dar ir pykimosi stilių gausiu koreguot..

Nors kai pingvinočiką stebiu, jam daug malonumo griovimas teikia. Pastatom kokį bokštą, tai žiūrėk, jau šypsos ir stumia ant žemės. “BUM“ šaukia. Arba plėšyt žurnalus. Kažkas yra toj destrukcijoj.

Ta proga, kad čia tiek visko prirašiau, noriu pasveikint savo kolegą/bičiulį/blogo skaitovą vg2run su sėkmingu tapimu ultra žmogumi. Lygiuosiuos į tamstos greitį ir pilvo apimtį, respekc!

Kaip laimėti bėgimo varžybose?

birželio 2, 2017 § 2 Komentaras

Čia nėra viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Skaitom:

1. Laimi greičiausias

Akivaizdu. Ir pradėję bėgioti dažniausiai siekia greičio. Nori aplenkti. Greitis eina šalia su karščiu. Dėl to dažnai pradinukai perdega. Kartais dar ir traumuojasi, o paskui kartais net ir negrįžta į bėgimą. Su greičiu dar du geri yra. Pirmą tai padovanojo man kineziterapeutas: “Kas skuba – tas pyksta“. Superinis šitas. Antrą padovanojo tokia kolegė, kuri kovos menų treniruotėj apsilankė: “Daryk greitai, bet neskubėk“. Irgi superinis. Lb daug išminties abiejuose. Bėgant irgi svarbu neskubėti. Ypač varžybose. Gal tik 5 km dar dzin, nors ir ten gali užraut be galvos per greit, bet jei jau kokį 10 bėgi, negalima skubėt. Galvot reikia, strateguot. Gali varyt greitai, bet nepereik į skubėjimą, inner stillness kad būtų.

2. Laimi ištvermingiausias

Arba tas, kuris gali nubėgti toliau už tave. Pvz. tu bėgai ir padusai, o ištvermingesnis nepaduso ir sau pir pir pir toliau bėga. Būtent taip (jei tikėt legendom ir kažkokiom knygom) tie tarahumaramararakamara indėnai bėgdavo. Pir pir pir paskui gazelę, ta užvaro greičio ir padūsta, o tie sau ramiai atbėga ir pasiima ja nualpusią. Ir čia galbūt visai tokia antra bėgikų pakopa, kad kai jau atsibosta greitai lakstyt, tada susigalvoja nuo asfalto į trailus eit, į mišką žiūrėt, nebe valandom, o dienom išbėga, nebe dienom, o naktim startuoja varžybose ir t.t. Šitas kiets visai, nes nėra tokio intensyvumo, neapsivemsi finiše nuo per aukšto pulso, apsivemsi kažkur vidury, nes skrandžiui želiukai atsibodo. Jo. Šitam prijaučiu visai. Ilgų distancijų bėgimas gi vis tiek daugiau apie ištvermę nei apie greitį?

3. Laimi gražiausiai apsirengęs

Čia nėra daug ką komentuot.

4. Laimi jauniausias ir seniausias

Čia irgi nėra ką komentuot.

5. Laimi tėtis ar mama su vaiku

Irgi

6. Laimi prieš save

Čia jau galima pakomentuot. Greičiausiai kalba eina apie tą banalų better yourself everyday. Arba Kardamovičiaus “Aplenk save“. Su Suunto geriausiai :). Bėgikai tada užsiveda excelį ir ten pasižymi savo PB pasiektus pirmais bėgimo metais. Tada bando juo gerinti. Kartais ilgio PB bando gerinti. Vis toliau nubėgti.
Dar būna pergalė prieš save nebūtinai PB prasme. Būna tokia, kad manei, jog negali, bet sugebėjai. Tarkim, atrodo, kad nepavysi šito varžovo, o imi ir susiimi ir paveji. Arba manai, kad negali nubėgti per mėnesį xxx km, o imi ir nubėgi. Arba netgi klasikinis – manai, kad negali nubėgti maratono, o imi ir nubėgi. Ir kurį laiką dar negali patikėt tuo.
Dar gali būti visai atvirkštinė pergalė prieš save. Pvz., esi apsėstas bėgimo ir negali be jo, bet gauni traumą ir tada laimi prieš save sustabdydamas save, nebėgdamas, nes taip protinga yra.
Šitą dar gerai būtų apmąstyt labiau.

7. Laimi labiausiai kentėjęs

Dažniausiai Totilas. Kam teko būti jo aplenktam, nes šalia jo bėgti nedaug kam teko, tai patvirtins, jog tokį riaumojimą išgirsi tik iš vieno bėgiko. Čia rašau taip lyg ant bajerio, bet čia rimtas reikalas man. Tik šitą sunku pamatuoti. Finišo laikas to nerodo. Gali rodyti vemalas arba grimasos finišavus, arba akivaizdi trauma, kai bėgi šlūbčiodamas, arba išbalęs veidas, visiškai šlapia maikė nuo praikaito.
Čia kaip Jasikevičiaus tie pasakymai, kad “vyrai turi būt pasiruošę numirt aikštelėj“. Lb gerai tas yra nufilmuota, kai Kančys bėgo 5 km stadione ir su tokiu latviu varžėsi. Ir jį paskutiniam ar priešpaskutiniam rate aplenkė ir kai finišavo – tai toks beveik sąmonę praradęs buvo ir seselė gaivino. Tai jis ir 1. laimėjo ir 7. Ne kiekvienas išdrįsta taip su savim. Pvz. aš dabar nebegaliu, nes bėgu varžybose ir žn, kad Senukų prižiūri vaiką, ir kad kai aš grįšiu – keisimės. Ir gabalą energijos pasilieki. Negali “mirt“. Su treniruotėm tas pats.
Dar lb gerai kančia yra parodyta (nors ir ne bėgime) tam filme “Fittest on earth“ apie crossfitą. Kai ta Sarah Sigmundsdottir treniruojasi ir nebegali pakelti štangos, bet kelia. Ir tam sunku rasti paaiškinimą, ir kodėl apskritai žmogų traukia kančia, nes realiai gi jis turėtų vengti jos. Minimizuoti. O čia atvirkščiai – maksimizuojam.
Jo Nesbo vienam savo detektyvų rašė, kad sportas vienas paprasčiausių būdų pasąmoningai nubausti save. Bėgu, nes išperku kaltes? Whaat?
Dar esu girdėjęs, kad tai tiesiog autoagresija. Į save nukreipta agresija. Tada mažiau lieka namiškiams, direktoriui. Ramesnis toks grįžti. Kaip po pirties kokios. (Pirtis irgi geras reikalas, kai pamąstai. Susėda krūva nuogų vyrų tamsiam tvankiam karštam kambarėly, atsineša vantas ir plaka save iki raudonumo, kartais vienas kitą plaka.. Whaat?) (Nors mano vaikystėj buvo šitas, kad lb svarbu į viršutinę pakopą pirties užsilipti ir kuo ilgiau ten išbūti, nes taip vyrai daro ir tada tu irgi jau vyras ir kiets).  Šitą tai tikrai patiriu po varžybų ir treniruočių. Čia gali kažkoks išvirkščias reikalas būti: aš pats sau susimąstau kankinimo būdą, atlaikau jį ir tada jaučiuos stiprus, pranašesnis už kitus, kurie taip nenusikankino (pvz. nebėgikai). Vis geriau nei kad mane kažkas kitas kankintų, čia bent jau pats reguliuojuos. Nėra sadisto išorėj, o vidinį sadistą lengviau sustabdyt. Tas išorinis vdrug nesustos po to, kai sutartą žodį pasakysiu..

///

Dar visai susimąsčiau – ar tikrai bėgikai laimi prieš nebėgikus? Nu tuos kur nesportuoja?

Ir kita dar mintis, kad laimėti – tai tapti laimingu? Nes šaknis ta pati. Bet tada ar tikrai bėgikai laimi prieš azartinius lošėjus? Kurie irgi laimi?

Ir galų gale – ar tikrai bėgikai laimi ir ar tikrai jie laimingi? Gal tiesiog bėga ir tiek? Ai, ir dar vienas – ar tie, kurie išties laimi (nu kur taures gauna) – ar tie laimingi?

///

Ir priešpaskutinis: visgi ar bėgam NUO, ar LINK? Ar ir-ir?

///

Ot prirašiau

Skaičiai (5/12)

birželio 2, 2017 § Parašykite komentarą

Gegužė (30+30+20+20)

Gavosi viso labo 6 dienos, tad:

600 atsisp/atsil/pritūp ir 10 min plancko.

VISO: 5010 ir 1h 23min 30sek.

Birželį bandysiu min 10 dienų tokių pat padaryti. Visai norėčiau per metus 15000 surinkt, bet tenkintų ir 12000.