Žiema, bėk iš kiemo?

Praėjo savaitė nebėgimo. Aiškiausia štilio priežastis – gripas. Darbe sako, na kaip tu gali sirgti, juk tu bėgioji. Sportininkai neserga (nelaikau savęs sportininke, bet kiti kažkodėl taip mano). Uber sveiki žmonės neserga. Iškart pagalvojau, ką darytų Annette jei bėgdama po maratoną per dieną būtų suraityta 39 laipsnių temperatūros. Aš bandžiau ignoruoti blogą savijautą – atlikti visus planuotus darbus, ir kai jau frustracijom nebeliko jėgų, teko nusileist ant žemės (ant lovos). Visai gera būt silpnai su tokia objektyvia priežastimi. Juk nepasiginčysi su termometru. Kitais atvejais leist sau plūduriuot yra nelengva. Kad jau visai ne apie dausas, pavyzdžiui šia savaitę daug dirbau, galima sau leist pailsėt. O gal ne daug aš čia dirbau, lepioji mano pusė nori galvot, kad daug. Gal geriau dar padirbsiu, nes ar čia darbas sėdėt visą dieną krėsle ir mygelius maigyt? Tai tokios subjektyvios priežastis, kurias galima greit nurašyt, yra plūduriavimo priešas. O čia liga. As simple as that. Leidau sau plūduriuot. Kas irgi yra toks keistas užsiėmimas. Guli, a la ilsiesi, o galvoje zuja mintys, kuo čia užsiimti. Reik į jogą! Važiuojam į Trakus! Pasivaikščiot! Tikriausiai viskas būtų vykę iš eilės. Paskui dar savaitė atkritimų, kursas atibiotikų… Taigi visiem sergantiems linkiu būt ramiai ir su ramybe.

Ta proga, kad vis atidėlioju pasiruošimo maratonui programos sudarymą (apie tai tikiuosi subręs kitas įrašas), prisiminiau Gintaro klausimą apie aprangą bėgant žiemą. Šiandien sportinių prekių parduotuvėje mačiau adidas wind stopper striukę. Apturėjau 5 nuostabias minutes ją apžiūrinėdama. Įsivaizdavau, kaip technologų komanda vėjo tunelyje seka jos daviklių kreives, analizuoja bėgančio žmogaus liaukų veiklą ir testuoja drėgmės nepraleidžiančius užtrauktukus. Viskas toje striukėje buvo tobula. Tada aš pamačiau kainą. 700 lt. visai gera kaina už tokį, mano akim žiūrint, master piece, bet jaučiu, kad niekada nesubręsiu iki sprendimo jį įsigyti. Internetuose daug patarimų, kaip apsirengti žiemos bėgimams. Brutaliai žiemai einant į pabaigą išsigrynino ir mano aprangos pasirinkimas. Tai gal trumpai apie tai, kas man pasitvirtino bėgant žiemą.

Pirmi ir vieninteliai bėgimo bateliai Brooks Green Silence (BGS) atlaikė negausius žieminius bėgimus. Bėgant per pliurzas avint vasarinius batelius, kojas vanduo merkė kiaurai. Bet dėl to, kad jie vasariniai, įlipus į šlapio sniego balą, vanduo neužsilaikydavo. Bėgti ledu, kur kas baisiau. Pamenu ropojimą apšalusio paupio takais link Vingio parko. Nieko panašaus į bėgimą ten nebuvo:)  Todėl maloniai nustebino antpadžiai / antbačiai.

Asfaltu bėgti su jais nepatogu. Per minkštas mano batų padas, todėl jaučiasi šipai. Užtat kaip smagu bėgti nuo apledėjusio kalno visu greičiu ir nebijot nukrist. Mano BGS dar tarnaus kurį laiką, bet jau pradedu dairytis naujų. Vietinėj batų parduotuvėj radau PureFlow:

Kainuoja jie apie 100 lt, bet yra dėvėti. Jie šitų nebūčiau aptikus, vistiek būčiau ieškojus labai panašių – lanksčių, lengvų, kuo mažiau amortizuojančių, bet ne barefoot. Tikriausiai vėl būtų Brooks, nes perkant internetu jau būtų mažiau rizikos dėl dydžio. Man nekyla rankos pirkti kitų, jei turimi batai nerodo jokių žymaus nusidėvėjimo požymių. Kaip ir pjūklo nepirkčiau, kol stalo koją galiu patrumpinti fiskars peiliu 😀 Kol kas man atrodo, kad su vienais batais galima visus metų sezonus prabėgti.

Pasitvirtino – slidininko kojinės su vilna+gripai+vasariniai bėgimo batai.

Pirštinės. Šiaip bėgu su Nike pirštinėm, kurios turi apsaugą nuo vėjo. Jos yra labai plonos, todėl sušlapę pirštai pradeda šalti. Paskutinį kartą ant jų užsidėjau paprastas megztas pirštines. Rankos šalo žymiai mažiau. Dar labai geras dalykas – bėgimui skirtas neckwarmeris. Aš bėgu tokiu plonu medžiagos gabaliuku, norint galima dėti ant galvos, kaip juostą, galima padaryti, kad jis atliktų šaliko funkciją, užsimaukšlinus aukščiau – kvėpuoti pro jį, ar saugoti sprandą nuo perpūtimo.

Pasitvirtino bėgimo pirštinės+megztos kumštinės. Arba tiesiog bet kokios kumštinės pirštinės+kažkas kaklui/sprandui+bet kokia kepurė (geriausia fleeseinė)

Praeitais metais Audimas išleido vieninteles timpas ir Vilniaus maratone mačiau daug su jomis bėgančių. Nusipirkau ir aš tokias ir su jom bėgiojau. Jei -10 ir be vėjo, visai komfortabiliai bėgasi. Bet užtenka stipresnio vėjelio ir šaltukas pradeda kandžiotis. Ilgai nesvarsčius nusipirkau žiemines bėgimo kelnes. Apie viršutinius rūbus, vienareikšmiškai, geriau šiek tiek mažiau nei per daug. Dveji marškinėliai ilgom rankovėm ir striukė nuo vėjo. Tikrai nereikia nieko daugiau, blogiausiu atveju arčiausiai kūno maikutė trumpom rankovėm. Šitą kelių sluoksnių barjerą sunkiai perėjau visai neseniai. Na nejauku eit į lauką mažiau apsirengus, nei namie būni.

Pasitvirtino – žieminės bėgimo timpos+trys sluoksniai.

Juokinga dabar prisiminti pirmąsias varžybas vasario 16 d. praeitais metais. Išvardinsiu ką buvau apsirengus (temperatūra šiek tiek šilčiau nei – 10). Kepurė, šalikas, trikotžinis golfas (glaustinukė lietuviškai?),  maikutė ilgom rankovėm – 2 vnt., džemperis su kapišonu (tararaa gaubtuvu), liemenė su gaubtuvu (tokia kaip striukė, tik be rankovių), trikotažinės kelnės, vilnonės kojinės iki kelių ir pirštinės 😀

O galiausiai supratau štai ką. Žiema yra šalta ir turi būti šalta. Bėgant bus šalta. Šals kojos, jei ne kojos, tai rankos. Jei bus koks kilometras, kai niekas nešals, tai kitą būtinai šals. Tiesiog žiemą visi pokyčiai labiau juntami. Aš tikėjaus, kad teisingai apsirengus visą LR bėgti nebus diskomforto. Bus. Vieną kilometrą daugiau, kitą mažiau. Gal tik nereiktų ignoruoti diskomforto, kuris jau yra į peršalimą vedantis – sunkiai tveriamas.

Susidraugavau su šalčiu ir dabar jau labai laukiu pavasario 🙂