Svoris. 5 metų senumo reikalo prisiminimas

2 rugsėjo, 2017 § 4 Komentaras


Nu ką gi. Gan rimtai ėmiaus svorio ir riebalų reikalo. Jaučiu pirmą kartą gyvenime pavyko be cukraus visus du mėnesius ištempt. Taisyklės kelios ir paprastos:

  • jokio pridėtinio cukraus (į kavą, saldumynai ir pan.), vaisiai leidžiami
  • kuo mažiau bulkų, bulkučių negalima
  • alaus minimaliai, vienas 0,3 per savaitę

Ir jaučiu, that’s it. Ai, dar kavą stengtis tarpuose tarp maistų, išskyrus rytinę su pusryčiais. Kad neapsunkinti įsisavininimo medžiagų.

Ir ką gi ką gi…. -5 kg ;). Pagal namų svarstykles 77, pagal tokias kitas, kur vėliau papasakosiu, 76,6 (bet čia su džinsais ir marškiniais).

Laimės daug gal ir nepridėjo, bet pridėjo pasitikėjimo savim, kad einu on the right track. Tikslas: 74,5 kg ir kuo mažesnis riebalų procentas kūne. Dabar apie juos.

Prieš 5 m. bėgau VM pusmaratonį ir ten buvo Impuls stendas, ir jie turėjo tas mandras svarstykles, kurios tave elektra nupurto ir pasako smagių duomenų. Neįtikėtina, bet tą lapelį išsaugojau :). O šian, nuvariau į tą patį Impulsą, pas lb panašias svarstykles ir gavau kitą lapelį, tad dabar turiu puikią progą palyginti kas ir kaip (pirmas skaičius 2012 m.).

Svoris 78,1 –> 76,8 kg
Riebalų 13,9 –> 13,5 kg
Riebalų proc 17,8 –> 17,6 %
Raumenų 59,6 –> 58,6 kg
Kūno amžius -1 m. –> -1 m. (nuo realaus)

Iš esmės rekomendacijos: mažinti riebalų kg ir didinti raumenų kg, tada iš standartinio tipo pateksiu į atletišką. Kas dar patiko, kad nustato ir vidinių riebalų kiekį ir jis pas mane gan didelis – vadinasi, užtenka sveikiau maitintis ir tiesiog išnyks apie vidaus organus susidarę riebalai. Dar šiandieniniam tyrime buvo lb įdomu ir segmentinę analizę pamatyt. Aparačiukas išanalizuoja atskirai rankas ir kojas ir liemenį ir parodo, koks raumenų ir riebalų santykis atskirose kūno dalyse. Tai pas mane beveik visur optimalu-optimalu (riebalas-raumuo), o turi būti pas sportsmeną (trūksta-gerai). Žodžiu, ir vėl: riebalo mažiau, raumens daugiau.

Kažkaip daug nesirašo. Jei kas norėsit, tas malonumas kainuoja 10 eur. Man visai gerai buvo, jei pavyks iki kokio gruodžio taip pat tęsti, visai norėsiu pakartoti pažiūrėti. Šiaip džiaugiaus sumažėjusiu svoriu, bet biški liūdna dėl riebalų buvo. Treneris, kuris viską aiškino, sakė, kad jei būčiau tiesiog eilinis-nesportuojantis vyrutis, tai čia lb geri parodymai. Nu – optimalu viskas. Bet sportininkui reikia dar padirbėt.

Man išvada aiški: sportu užsiėmiau aktyviai, o mityba buvo dzin. Penki metai ir kūnas panašus. Jei dar būčiau prieš porą mėn daręs tyrimą, kai 82 kg svėriau, tai būtų net prastesni rezultatai, manau. Dabar labai džiaugiuos, kad nejaučiu cravinimo cukrui. Sukovojau kažkaip (tpfu, tpfu, tpfu). Emocinį valgymą išsprendžiau. Kai būna lb sunku, nebeužvalgau šokoladais sunkumo. Ten prieš tai kur tą dienoraštį mitybos rodžiau, kai vakarais Milka kimšdavau. Tai va to nebedarau. Ir that made all the difference.

Dar iš tokių smagių:

  • atradau šokdynę. Pavariau pirmadienį gal kokį penkiolika min ir užkalė užpakalio raumenis. Daug efektyviau nei tik bėgti. Va šitas lb įkvėpė:

Nzn kiek tiesios, bet valanda bėgimo ~700 kcal degina, o valanda šokdynės ~1000. Ir daug paprasčiau, išeini į kiemą ir tiek. Gal tik keistai atrodai, bet px.

  • prisižiūrėjau smagių video. Vienas visai patikęs:

True story. Ir kas man labiausiai patiko, ant kiek jam sunku buvo persilaužti nuo to junk foodo ir kaip prisigalvodavo visokių pasiteisinimų, kad tik galėtų dar picos.

Klasika:

Įdomu abi puses stebėti. Ypač tuos skinny, kai gyvena vien ant energetinių gėrimų ir pan.

Truputį nugąsdinęs:

Yra internetuose parsisiųst. Anoreksija dar negresia, bet santykis su maistu keistas toks. Kaip ir labiau jį jaučiu dabar, nes cukraus nebeliko. Tas pats pomidoras žiauriai paskanėjęs. Bet kartu ir maistas lyg kaip priešas tampa. O alkio jausmas toks draugelis – nes tipo judu tikslo link. Turiu ir polinkį į perfekcionizmą, norą sukontroliuot viską, tai tas irgi gali prisidėti. Dar kas kelia įtampą, kad šiaip liko tik pora kg ir kartais pramuša visai pasidžiaugimą nueitu keliu, bet vis tiek toks – ne, dar nepatinka pilvas kaip atrodo, dar ne taip turi būti. Ir lb baisu, kad taip ir nepatiks. Arba numesiu tuos du kg, o pilvas toks liula liula ir liks šiek tiek ;(. Nors jaučiu, kad sudegs tas riebalas. Kryptį gerą pagavau. Tai šitas filmas visai toks wake-up call buvo. Kad neužsižaist su šituo reikalu.

 

Pabaigai, šiaip tikrai smagu, kad veikia. Kad įstengiau be cukraus, daugiau per daug nieko nekeičiau, ir tikrai yra rezultatas. Lengvumo jausmas irgi yra. Tokio, kai nori pabėgėt ar pašokinėt, ar laiptais užbėgt greit į viršų. Patinka pilvą čiupint ir jaust, kad arčiau raumens ranka jau, nebe taip kaip seniau. Noris ir jum tą foto padaryt, bet galvoju – dar ne dabar, dar reikia palaukt kelis mėn, kad tikrai matytųs. Šiandien dar netikėtai pasimatavau tokius marškinius, kur for ages gulėjo spintoj, nes buvo atidėti ant sukūdimo. Tokie džinsiniai, slim fit iš Žaros. Dar litais 100 mokėjau, berods. Litais!! Tai tikrai daug geriau dabar jau jie. Atsisėdus nebeprasižioja, kad bamba pasisveikintų su pasauliu. Matosi dar puzikiukas toks, bet jau medžiaga uždengia.

Visai nesuveikė taisyklė valgyt bet ką sekmadieniais. Varydavau į Hesburgerius, dar visokių kakalų privalgydavau. Daug geriau veikia kaip vienas komentatorius rašė: cukrus bėgikams tik per šventes. Tai man šventės būna Ultra Xtrasoj ir gimtadieniai visokie. Tada torto užkertu. Parašysiu dar po poros mėnesiu apie šį projekčiuką!

 

§ 4 Responses to Svoris. 5 metų senumo reikalo prisiminimas

  • Liudas parašė:

    O kaip čia taip įdomiai, riebalų mažiau 400 g, raumenų – visu kilogramu? 🙂

  • Lapkritis parašė:

    Papasakosiu (nors niekas ir neklausia), apie šokdynę. Varydavau po 1,5 – 2 val. su pasunkinta (metalo strypai rankenose), 5 mm plieno trosas vietoj šniūro (net sumurkdavau iš malonuvo, jei kur užkiūdavo ir į kumpį užsidroždavau). Kitokios nelaikydavo. Plieninė irgi turi resursą, bet jei betonu nevarai (šokinėdauvau ant didelių lygių akmens masės plytelių) kokių 40 – 60 valandų atlaiko. Na, dar ir bėgiojau lyg ir daug pagal savo stažą.
    Dabar kitaip smaginuosi: susimoku 150 €, kad gaučiau porą adatų į girnės apatinį raištį ir po pačia girnele. Valią ugdo gerai, gal net geriau už šokdynę, nes reikai save įveikt, kad eiti į tas procedūras, tik brangiai kainuoja. Būklė vadinas girnelės savitojo raiščio tendinopatija, arba populiariąja kalba – “Jumpers knee“. Linkiu nesusirgti 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Svoris. 5 metų senumo reikalo prisiminimas at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: