Birštono pusmaratonis

gegužės 5, 2017 § 10 Komentaras


Su Senuku jau 22 pusmaratonius nubėgom per bėgikų karjerą. Šis ypatingas tuo, kad finišuodamas išsirengiau, po to susiradau savo išsirengusio nuotrauką ir vis žiūriu į ją. Dabar va vėl pažiūrėjau. Ir nesuprantu nei ko žiūriu, nei kas ten toj nuotraukoj, bet kažkokia paslaptis tikrai slypi.

Kukulis ir bandelė buvo mintys.

Paskui buvo “kokio velnio”.

Paskui “bet gi čia aš”. Tokia daugiau savęs radimo prasme.

Kaip koks projekcinis testas ta nuotrauka? “Kokia istorija čia pasakojama?” Gyveno kartą du pingvinai juodvarniais lakstantys… (copyright Senuku).

Buvo pirmos varžybos po kurių medalio net nedėjau ant kaklo, o tiesiog ant suoliuko pakabinau. Gryninasi, kas yra tas maistelis, kurį varžybose gaunu. Nebe medalis tai jau tikrai.

Man bėgimas nėra apie sveiką gyvenimo būdą. Apie skausmą daug labiau. Ir apie pyktį. Tokį “dėjau ant visko” pyktį. Tik bėgimas jį moko suvaldyt. Negali dėt ant visko varžybų pradžioj, nes nedabėgsi. Bėgti – tai sprogti iš lėto.

Dėjau ir ant šitos gražios išminties.

Advertisements

§ 10 Responses to Birštono pusmaratonis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Birštono pusmaratonis at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: