Tr(a)ileris Ignalinoje

lapkričio 17, 2015 § Komentarų: 1


Ot kokiu mandru žodžiu pradėjau šį įrašą ar ne? Koks tai naujadaras gaunasi. Ir čia ne tas namukas ant ratų, bet įtemptos trailo varžybos. Tr(a)ileris.

Būtent tokios jos ir buvo praeitą šeštadienį Ignalinos apylinkėse. Įtempta kova vyko ne tik dėl trečios vietos, kur Noreika pralošė Totilui kiek daugiau nei minutę, bet ir dėl 8 vietos (kaip vėliau paaiškėjo) bendroj VYR-A kategorijos įskaitoje, kurioje pergalė išplėšė tenisininko netikras giminaitis Bezrukovas, 9 liko jūsų gerbiamas tamsta Kiborgas tik… 1 tašku aplenkęs vegetarą iš Vilniaus Remigijų Kilą (to kill, killa, gansta and shit).

Jei trumpą spoilerį iš to, kas dėjosi trasoje. Tai iki 18 km buvo susiformavusi keturių asmenų grupelė (tiksliau linija, tiesė), kurioje pirmu smuiku griežė p. Padugninis, antras bėgo toks vyrukas, kurio dar nepažįstu su juodai-oranžiniu sportiniu aprėdu, trečias aš, o gale p. Bezrukovas. Palaikėm ~5 min/km tempą, kartais truputį pagreitėdami. 18 km aš kaip reporteris nebeatsilaikiau, nes tuomet spurtavo p. Bezrukovas ir aplenkė visus savo varžovus, o aš sugalvojau antrą želiuką valgyti, gausiai vandeniu užsigerdamas. Kas buvo lb lb klaida. Po šito veiksmo pradėjo kliuksėti skrandis ir likusius 15 km jau vargais negalais gabenau save į finišą apie nieką gerai negalvodamas. 24 km maitinėlėje net galvojau sėsti į savanorių mašiną ir kapituliuoti, bet nenukapituliavau.

Pirmą kartą man taip tas skrandis šposą iškrėtė. Ir tikrai nemalonus dalykas. Svaigsta galva, bėgi kaip nesavas, pradedi eiti. Cocacola nedaro jokio poveikio tik liepa 20 kartų raugėti. Sezono galui ir bendram išsekimui viską suverčiau. Savaitė iki varžybų sunkoka buvo ir pan.

Žodžiu, ir tarp nepirmaujančių dalyvių gali vykti įdomios kovos bei intrigos. Tą supratau šnektelėjęs su p. Bezrukovu pirtyje, kur jis prisipažino, kad žinojo, jog esu tiesioginis konkurentas ir stengėsi iš paskutinių šiandien. Čia kaip F-1 kokie Force India kovoja su Sauber ar Torro Rosso. Gal ir ne tokia intriga kaip Hamiltoną su Rosbergu stebėt, bet vis šis tas.

Užbaigdamas reportažą paminėsiu, kad Totilas bėgo ne su savo maike (kažkokios Rasos Bakienės) ir norėjo, kad jam padirbėčiau mulu ir paneščiau jo sausainius Salomono kuprinėj. O Nadežda apšilinėdama žiūrėjo į mane ir šypsojos. Tas man įvarė nepilnavertiškumo kompleksą, nes prisigalvojau visokių save nuvertinančių minčių, kad:

a) aš bėgu per lėtai
b) tikrai nereikėjo tos kuprinės imtis tokio ilgio distancijai
c) bloge nesąmones rašau ir jau reikia pagalvot apie rašymo kursus
d) reikia bėgti 3000 km per sezoną, tada viskas bus ok

.

Sumuojant, buvo vienos prasčiausių varžybų sezone. Vėl reikėjo srėbti valios likučius iš asmenybės dugno, tik šį kartą ne kad kuo greičiau finišuoti, bet kad apskritai finišuoti. Buvau down visą šeštadienį, pusę sekmadienio ir gal tik ant antradienio pasitaisiau truputį, kai tą vieno taško persvarą pamačiau (nors dabar gręsia killa and shit). Bet trailas yra trailas, yra gerų dienų, yra blogų dienų, svarbiausia, kad sportbatį užsirišai ir į lauką išėjai.

Nu ir jo. Kai taip lyja ir taip vėsoka, nereikia litro vandens su savim neštis ir siurbčiot iš nervų. Tą pamoką gan rimtai būsiu pramokęs.

Reklama

§ One Response to Tr(a)ileris Ignalinoje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Tr(a)ileris Ignalinoje at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: