Uždarau sezoną

Mano bėgimo sezonas baigėsi birželį. Užbaigiau jį 3,5 km ilgio pakrypavimu 8:20 min/km tempu. Tuo metu Girstučio baseinas išėjo atostogų, mano kassavaitiniai kilometriukai taip pat baigėsi. Toliau lankiau nėščiųjų baseiną BMP klinikoj. Už kosmosinius 15 eur duodavo 20 min kiekvieną kartą tų pačių pratimų, 10 min srovinio masažo į nugarą ir jei tą dieną būdavau drąsi, paprašydavau, kad paliktų mane 10 min paplūduriuoti. Taip kartą per savaitę jaučiausi prasimankštinus ir finansiškai apiplėšta. Dar paminėsiu, kad vieną kartą dariau jogą. Namuose. Žiūrėdama jutūbėj grakščią merginą. Viskas baigėsi ankedotu. Pingvinas kario asanoj.. Na, galite įsivaizduoti. Kiborgas mėgsta tuos vaizdus prisiminti ir kiekvienam senam pažįstamam apie tai pasakoti. Pradėjau dažniau išeiti pasivaikščioti ir vis labiau pasiilgti bėgimo, dviračio, plaukimo..

Stiprios bėgimo abstinencijos neišgyvenau. Tiesiog viskas tapo mažiau svarbu už tai, kad aš laukiuosi. Kažkaip panašiai jaučiaus, kai ruošiaus pirmam maratonui. Akys užpiltos nėštumu dabar, kaip tada maratonu ir treniruotėmis. Brooks, pakeitė ImseVimse, geriu žalius kokteilius, valgau bananus, skaitau, kaupiu informaciją, bendrauju su patyrusiais ir laukiu savo starto. Ir kartais su Kiborgu taip galingai prasilenkiam. Atrodo, kad viskas, apie ką jis galvoja yra bėgimas, o viskas, apie ką aš galvoju yra gimdymas. Ir abu vienaip ar kitaip, kartais stipriau, kartais perdegę tuo gyvenam.
Laukdamasi gaunu kažką, ką gavau besiruošiant maratonui. Tikriausiai kokį tai panirimą į dalykus, kuriuose po truputį pradedi gaudytis. Ir veža panašiai. Jaudulys ima virsmo laukiant, nerimas, nežinomybė.
Be viso to darbdavys ir valstybė duoda kelis mėnesius maratono atostogų. Can you image? Į darbą nebereikia. Nors imk ir važiuok prie jūros ar į Zakopanę 🙂

Startas artėja ir aš vis labiau suprantu, kad egzistuoja gyvenimas PO. Jau esu numačius 4 km trasą Panemunės šile, tą pačią, kuria pirmą kart su Kiborgu bėgom. Buvo žiema, ankstus rytas ir snigo tiesiai ant blakstienų. Paskui vysiuos kokį senuką varžybose, mane lenks bėgikus lydinti greitoji. Aš kvėpuosiu kraujo skoniu finiše ir visa apsisnarglėjusi bučiuosiu savo vyrus 🙂

Savalaikė dalis. Kauno bėgikus ir dviratininkus sveikinu su Panemunės tilto atidarymu! Šiandien apžiūrėjau, kad gana statūs nusileidimai. Kažin kaip su fixu išimt posūkius seksis 🙂 Šančių gale yra apsisukimas po tiltu, todėl nereiks kirsti gatvės. Svajoju subėgti Kauno pilis – trijų mergelių tiltas, o jei dar kitam gale Raudondvario pl. takiukus pajungus, tada kirsti Nemuną pro Marvelę link Kačerginės… Toks Kauno turistinis maršrutas gautųsi. Kas išbandysit, pasidalinkit pastebėjimais.