Živile, bėk nuo manęs

spalio 14, 2015 § 5 Komentaras


Šiam sezone man liko dvi varžybėlės. Balčiūnaitė šį šeštadienį (10 km) ir Dringio ežeras lapkritį (33 km). Parašysiu apie Balčiūnaitę.

Ketinu bėgti šiose varžybose vadovaudamasis principu – run like there’s no tomorrow. Yra keturi lygiai, kokiais galima bėgti varžybose:

  1. selfie/fun/facebook style – look, i’m running. Yey, camera, a picture, look i jump. Whoohooo i’m so strong runner.
  2. serious runner style – look, i’m serious runner, i no wave to you, i’m like running and shit. Look at my watch, like 300 euro watch, i run like 4:40 min/km. You fotografer, get out of my way, i’m like catching my opponent. I want to be one of the great.
  3. seilė ant veido style – jei ne angliškai, tai kai bėgi ir spjauni ir seilė jau būna nevisai tąsi ir prilimpa tau prie barzdos, bet tu jau ant tiek jėgų taupymo režime, kad don’t botherini valytis veidą. Totilas bėga šitam režime all the time.
  4. skysto kakaus stilius – kai organizmas shut downinasi nuo krūvio ir šeimininko bepročio ir paleidžia visus galus prieš finišą. Gal dar yra 3.5 stilius – išsivėmimo. Toks tarpinis tarp seilės ir kakaus.

Niekad nebuvau peržengęs 3 lygio. Trūksta balls. Vis dar svarbu tie aplinkiniai ir vis dar rūpi, kaip atrodysiu, “ką žmonės pagalvos” ir t.t. Galiu pasidžiaugt, kad į trečią lygį irgi neperseniausiai įžengiau. Pink Run bėgimuky. Literally apsispjoviau barzdą ir don’t botherinau kažką valytis, nes ant tiek visas bėgau, kad taupiaus net ant to rankos judesio. O paskutiniam km jau jaučiau, kad ir į 4 lygį pretenduoju :). Viso to pasekoj – 5 km PB.

Pas Živilę spręsis amžiaus dvikova. Toks mano berniukėlis Mindaugas sugalvojo, kad esu jo mokytojas. Pasirodo jis jaunas būdamas treniravosi sau pats vienas bėgimą gūdžiam Joniškyje ir paskui viską apleido, prigėrė alaus, pilvą pasiaugino vidutinišką tokį. Pradėjo su manim finansinių reikalų turėt, išsikalbėjom ir aš jam sakau, kad laisvalaikiu kokį pusmaratonį nubėgu and shit. Ir jis užsikabino irgi. Ant trumpesnių distancijų, max iki pusmaratonio varyt. O būdamas tikras pižonas sugalvojo, kad nebus vyras, jei savo mokytojo neaplenks. Taip ir gimė trijų varžybų iššūkis, kuris finišuoja Živilės vaikymųsi. Pirmos varžybos buvo overpriced (20 euro and shit) Vilniaus maratonas, 10 km distancija, kurioj gėdingai pralošiau 7 sekundes. Antros buvo Pink runas, kuriose atsilošiau 21 sekundę. Ir Živilė šį šeštadienį. Skaičiuojam ne ralio principu, bet tiesiog pergales ir iki 2. Tai dabar 1:1.

Žodžiu, jei šeštadienį pamatysit labai laimingą bėgiką rudu tarpkoju…

\\\

Dar biški padžiazuosiu apie rimto bėgiko stilių:

I’m like runner. I’m like doing hill runs every week. Like I find a hill and i run to the top with all my might. And my legs hurt, and my lungs burn, but I no give up. I’m like serious runner and take my sport and myself really seriously. And like when I’m finished with my hill run, I’m like press stop at my watch and go compare the data with my previous week hill run and I’m really disapointed with my lack of progress, because I should progress not regress. And then I make my green cocktail and drink it in slow sips.

But then the next day comes and I’m doing my LONG RUN. I put my music on and switch it on and I feel like “yeah, i’m gonna have great time today”, I sip my coca cola and look at people and nature and shit and just run along. I say hello to fellow comrades of running community, but I look at my 300 euro watch also. Pulse is really important, I must not go above 148, because 220 minus my age times 3/4 of my income minus 2/3 of my penis size double or nothing and you get 148 and if you go above, your penis might wake up and then you’re in trouble…

And then the race day comes. I like I line with the first line runners and say hello to everyone and everyone knows me and respects me, because I’m like from the gang and when I hear “go” I like “GOOOOO” in my inside and I start to go with all my might, ’cause I’m like serious and shit. New shoes and stuff. And I go, and I happy person. Running is the best.

And then. Then I turn internet ON and I go to pages like begikai.lt or my favourite blog “Pingvino kojos” and I read stories that inspire me a lot and I write comments and I feel like in community that cares and appreciates me.

Advertisements

§ 5 Responses to Živile, bėk nuo manęs

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Živile, bėk nuo manęs at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: