Atostoga II diena, Giewont

spalio 2, 2015 § Parašykite komentarą


Nu ką. Pavyko tas pirmas kalnas mano. Giewontas yra beveik nacionalinis Lenkijos simbolis. Matosi nuo pačios Zakopanės, skiriamasis ženklas – metalinis kryžius ant šio kalno viršaus.

Bendroj sumoj trasa, kuria bėgau, pėstiesiems užtrunka 5-6h, kilometrų yra gal dvidešimt su virš. Sukilimas irgi toks neaiškus, nes nzn kiek Zakopanė virš jūros lygio. Pasiguglinus 800-1000 m. Pats kalnas 1894, tai sukilau kokį kilometrą, ne daugiau. Žodžiu, nuo apačios tas kalnas atrodo įspūdingai ir galvojau, kad bus eilinė kuklinanti patirtis, kai galvosiu, jog aš žiauriai kietas, o patirtis pakuklins kaip reikiant. Taip neįvyko :). Iš prikrautų maistų kuprinėj daugiau nei pusę parsinešiau su savim. Užtrukau ~3h. Neįtikėtini įspūdžiai. Nesakau, kad pamilau kalnus ar kažką pan, bet tikrai kitaip viskas. Gamta, akmenys, atsiveriantys horizontai, nusileidimas!

Ir ultra trailo varžybų supratimas po truputį atėjo :). Ką reiškia kilti ilgai ilgai ir leistis greitai greitai. Ir supratau, kiek daug laiko gali prarasti, jei prisibijai rizikuoti leisdamasis.

Iš didžiausių supratimų, kad pasauly tikrai yra ką veikt. Jei lygint pasaulį ir kompiuterinį žaidimą, tai pasaulis būtent tuo laimi, kad jis nesaugus ir kupinas siurprizų. Ir kad visas kūnas dalyvauja. Ir kad sužeidimai realūs. (Leisdamasis tokį saugų zuikį pagavau, užsižiūrėjau kažkur ir jau pupt, guliu. Žiūriu  tympa perplėšta, biški kraujuko, jau kokia tais senučiukė lenkė perkreiptu veidu eina manęs link. Aš tik “ok ok”, liuksą rodau ir leku paraudęs visas toliau. Čia žiauriai gerai, kad saugiai nukritau, nes buvo tokių vietų, kuriose nukritęs tikrai daugiau visko pasidarytum). Kompiuterinio žaidimo traukoj labiausiai saugumas dalyvauja. Kad darai didelius podvigus, bet saugiai. Numirsi, vėl prisikelsi ir t.t. Akys ir pirštai dalyvauja, dar biški ausys. O traile visas visas varai. Ir tas podvigas toks irgi neįtikėtinas. Lipi lipi miške kažkokiais laiptais vis į viršų, o paskui saulė, medžių nebelieka ir pamatai KIEK AUKŠTAI ĮLIPAI. Tiesiogiai pamatai savo pastangų vaisius. O paskui nusileidi, bėgi miestelio gatvėm, žiūri į tą kryžių ir negali patikėt, kad ką tik dar va ten buvai. Ir kad tu visas, ir tavo kūnas tiek pajėgūs..

Labiausiai tai gal visgi tas nusileidimas. Kur daugiausiai rizikos. Ir kur dirba kūnas jau daugiau mažiau be tavęs, autopilotu. Pasileidi ir kojytės tik čiuk čiuk čiuk čiuk dėliojasi. Ir lenkam iš tolo tik Dobre, Chechz sakai, kad suspėtų pasitraukt truputį. O tie akmenys visi arba kalnų upeliuko srovės pašlapinti arba atkaklių turistų pazulinti, tokie neprognozuojami. Bus sukibimas ar nebus. Ir kūnas visas be jokių skausmų, taisyklingai kažkaip, su įtemptu užpakaliu, pėdos priekiu, aukštu kadensu. Viskas taip dailiai ir gražiai 🙂 Ko ne. Ir ilgai ilgai visa tai, kokias 30 minučių, dar ilgiau, bet neprailgsta laikas. Viskas taip intensyvu.

Norėjau kelias nuotraukikes įdėt, bet technologiniai sunkumai, tai tebūnie be jų. Šiltas linkėjims jums visiems į Lietuvą!

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Atostoga II diena, Giewont at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: