Atostoga – Zakopane. I diena.

Sakom pasitaškysim kalnuose ir tokias mini atostogėles pasidarysim prieš gruodį. Kaip tarėm taip ir padarėm. Kelionei didelių lūkesčių neturėjom – rasti arčiausius tikrus kalnus (Sapieginėj irgi kalnai, I know, right?) ir pavalgyt švediškų pusryčių (čia jau išskirtinai mano, maistas ypač džiugina pastaruoju metu). Į Zakopanę išsiruošėm vakar vakare. Po 13 val. paganydami sapnus ir rytinį rūką jau kilom Žemųjų Tatrų link. Su kalnais, man kaip ir su jūra, atrodo, kad kiekvieną kart matyčiau pirmą kartą. Nukrenta žandikaulis lyg bandytų sutalpinti visą tą didybę. Aišku, paskui įspūdis išblėsta ir tas pirmas vaizdas juk ne toks visada atvirukiškai gražus būna, užtat visada šiurpulingai malonus:)

Apsisotojom Willa Orla ir šiandien ilsėsimės. Aš planuoju rekodiškai lėtus ėjimus link Morkie Oko, paskui dar į aukščiausią viršų pasikelt planuojam. Kiborgas įsimetė trailinius mizunus, mūsų labai skaitomos Viktorijos  pamėgtiems kalnų ožiams baidyti 🙂