Tapimas ultra

birželio 21, 2015 § 13 Komentaras


11009151_902278789846886_4563110341050914753_n

Vakar tapau ultra bėgiku. Praėjus 3 metams nuo bėgiojimo pradžios. Surašysiu biški kaip čia kas. Nubėgau 82 km su 1500 m sukilimo, per 11h 42min. Trasa driekėsi palei Nerį nuo Kernavės iki pat Vilniaus Vingio parko. Viso mūsų startavo 25 bėgikai, 3 nefinišavo. Aš buvau 18-19, nes kirtom finišą su bičiuliu Karoliu, kurį nuo pat starto ir vijaus visų varžybų metu, o pavijau tik likus porai kilometrų.

Planas minimum (o kartu ir vienintelis planas) šiom varžybom buvo finišuoti per kontrolinį laiką, kuo mažiau sutraumuojant kūną. Tai taip ir padariau.

Atradimai

Ultra nėra kažkas neįtikėtinai sunkaus. Visų varžybų metu morališkai ruošiaus tiems kilometrams, kurie bus pabaigoj. Kai jau būsiu nubėgęs 50, 60, 70km. Nežinojau, kaip jausiuos. Nežinojau, koks bus nuovargio lygis ir kiek valios pastangų reikės save stumti pirmym. Ir pagal jausmą – buvau pasiruošęs geriau nei reikėjo. Nei karto nekilo mintis nusiimti, nenuolaidžiavau sau su ėjimo pauzėm ir pan. Gal išties pernelyg atsargią strategiją buvau pasirinkęs, o gal taip ir turi būti bėgant ultra distancijas.

Strategija

30 min bėgi, 5 eini. Ir taip, kol gali. Jei koks pasitaiko kalnas bėgimo gabale ir pradedi į jį lipti, skaitosi vis tiek kaip bėgimas. Jei lipi į kalną ėjimo gabale, tai reikia užlipus į kalną 5 min eiti. Kai nebeatlaikiau tokio tempo, mažinau iš karto iki 20 min bėgi, 5 min eini. Tada mažinau iki 15 ir galiausiai paskutinės 3-4 serijos buvo 10 min bėgi, 5 eini.

Strategija man labai tiko ir patiko. Nors ilgą laiką buvau paskutinis iš dalyvių. Patiko tuo, kad jei sunku, tereikia susitelkti į tai, kiek minučių liko bėgti iki poilsio. O jos bėga tikrai greičiau nei kilometrai, kuriuos liko nubėgti.

Mityba

Čia irgi buvo neištirti toliai. Jei bėgi beveik 12h, kažkuo reikia įkraut tą savo kūnelį. Turėjau 8 geliukus, 200 g Haribo, skysto magnio, 10 druskos tablečių ir litrą vandens su savim. Parsivežiau namo ~50 g Haribo, 3 tabletes, 4 geliukus. Matinėlėse valgiau Maxim batonėlį, biški bananų ir apelsinų, Senukų draugės paruoštos makaronų sriubos (life saver), tris braškes. Kelis kartus buvau sustojęs žemuogių. Dar kokakola, energetiniai. Žodžiu, kažkaip nei daug, nei mažai. Didžiausias gėris bent man buvo druskos tabletės. Tikrai pajusdavau poveikį, atgaivindavo, nuotaika pakildavo. Ir magnis. ~40 km jau prasidėjo kažkas su raumenais, tai išgėrus jo – viską nuėmė ir nieko nebejutau iki pat finišo.

Raw emotions

Čia dar vienas iš prisiskaitymų, kad ultra garantuoja raw emotions. Verksi taip kaip niekad nesi verkęs ir juoksies panašiai. Tai to nebuvo… varžybų metu. Nors irzlesnis ir emocionalesnis tikrai buvau. Atbėgu į 5 matinimo punktą (67,7 km) ir šaukia tokia moteriškė garsiai: “Finišaaaaass!!”, paskui dar pridėjo “Tarpinis”. Tai abi rankos instinktyviai į fakų pozą sukilo ir nudaviau aš ten jai velnių, kad ką čia nusišneka. Man dar bėgti >nei 2h, o ji tokius niekus.

O ašarų kaip ir nebuvo. Tik po finišo, kai Senukų draugė nuėjo prie mašinos Karoliui kažką paduot, o aš klibinkščiavau labai lėtai iš paskos ir likau vienas, tada žiauriai pramušė. Nesupratau nei iš kur, nei kaip. Tai visgi yra yra to raw ultroj.

Klaidos

Klaidų buvo labai nedaug. Viena, kad nepalikau maitinėlėse dalies geliukų ir juos nešiaus visą laiką su savimi (max 0,5 kg papildomo svorio). O kita, kad nesusiveikiau tų Silkino dalykėlių ant batų, kurie apsaugo nuo smėlio pribyrėjimo. To dėka turiu dvi gražuoles pūsles dabar ant padų.

index DSC_0321 DSC_0322

Viską sumuojant – tai nėra taip sunku, kaip atrodo. Šitą patirtį išsinešu kaip svarbiausią.

 

p.s. Finišuojam su Karoliu. Prieš mus jaunas tėtis su sūnum, abu ant riedučių. Tėtis sūnui: “Čia ultramaratonininkai finišuoja” 🙂

Advertisements

§ 13 Responses to Tapimas ultra

  • Bronius parašė:

    Sveikinu finišavus. Kas laimėjo ir kur ieškot rezultatų? Kažkaip mažai ir dalyvių, ir reklamos, ir informacijos. Įtariu, kad nereikia labai stengtis norint visą distanciją bėgti vienam, kai dalyviai tik 25. 60-am km gali ir depresija apnikti, jeigu dar bus jėgų tam dalykui :). Reikia didelių pastangų norint susivilioti tokia distancija ir dar didesnių norint ją įveikti, turbūt Lietuvoje šis “bėgimo žanras” yra pasmerktas nežiniai ir mažam populiarumui (per mažai gyventojų ir nėra rimtesnių kalnų).

  • lapebega parašė:

    Omg insane… You rock!

  • Neberius parašė:

    Ačiū už kompaniją pirmus 30 km 🙂 5 min ėjimo taktika bent pradžioje neleido man “perkaisti” fiziškai, o nestabdomas mano pliurpimas padėjo nusiraminti ir rauti į priekį likusią trasos dalį. Džiaugiuosi, kad sėkmingai pabaigei, nors net nebuvo minčių, kad galėtum nusimti. Gaila nesulaukiau tavęs finišuojančio, sušalau po finišo 🙂 Iki kito ultra!

    • Kiborgas parašė:

      Man tai tu tikras fenomenas esi. Tik tik pradėjai bėgiot, o lakstai kaip miškų senbuvis koks :). Taip ir toliau laikyk.

  • Lauris parašė:

    Nerealu, skaitau ir pavydas ima… (Čia tas pavydas, kur pizityvus) Pagarba… Gal ir aš kada sukaupsiu ryžto peržengt ultra ribą… O kol kas teks džiaugtis kitų pasiekumais;) Sveikinu!!!

  • Dainius parašė:

    Pagarba, šaunuolis. Svarbu, kad baigei ir iš karto gali parašyti – reiškia nepalūžai, teigiamos emocijos))

  • Bėgiko dienoraštis parašė:

    Sveikinu.Ultra yra rimta.

  • Audrius parašė:

    Sveikinu! Puikus startas.
    Kur jus druskos tabletes perkate? Paieskojau ir nerandu. Savus 38km iveikiau be ju si karta. Neprireike 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Tapimas ultra at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: