Keletas dalykų apie mus už trasos

birželio 17, 2015 § 3 Komentaras


Žiūrovai. Ėjo pro šalį, sustojo pasižiūrėt. Jie dažnai nelabai supranta kas ir kodėl čia vyksta. Tai visi tie, kurie sako kaip saldžioj druskoj ties 10.38, arba siūlo pavežti, arba siūlo alaus. Arba nieko nesiūlo.

Palaikytojai. Draugai, giminės ir artimieji. Pergyventojai, labiausiai susirūpinę savuoju bėgiku. Pamatę saviškį bėga pasitikti, stipriai mojuoja, paleidžia vaikus sėdinčius ant pečių bėgikui į glėbį. Nušluosto sūrų lašą nuo kaktos ar akies, ar nosies. Dar prie palaikytojų priskirčiau bobutes su vandeniu bėgikams, nes, dieve mano, kančios iškreiptais veidais bėgančiųjų joms nuoširdžiai gaila.

Suportas (ne automobilio detalė). Visi nuo profesionalaus personalo iki mėgėjiškos draugo pagalbos. Iš Aido Ardzijausko pasakojimų apie bėgimą per Ameriką, supratau, kad geras suportas yra didelė dalis rezultato. Čia atmestinai atliktas darbas kainuoja daug. Bėgikas yra toks keistas sutvėrimas, mat daugėjant kilometrų, silpnėja visokie psichologiniai mechanizmai. Emocijos gali lietis gryniausioj išraiškoj. Aš esu visiškai pakrikus dėl paduoto neatsukto butelio. Nesu visai įsigilinus į suporto vingrybes. Rimčiausias mano suportas buvo 24 val. dviračių varžybose. Aš įsivaizduoju, kad yra sportininkų, kurie taip susidirbę su suportu, kad atsiduoda į jo rankas. Reiškia daro viską, ką suportas sako jam daryt. Kiti dirba priešingai – suportas klauso sportininko ir tenkina jo poreikius. Suportu padirbėti tikriausia nelabai tinka artimi asmenys, kurie nėra niekaip susiję su tokiu sportu. Pvz. mama būtų blogas suporteris. Maniškė tai tikrai pagautų mane sunkiausiu momentu ir nuvestų miegoti, apkamšytų, apibartų organizatorius, kad jos vaiką žaloja ir vežtų mane namo kisieliumi girdyti. O ir ko gero nesutiktų padėti man save žaloti, kad ir kokią prasmę tame matyčiau.  Geras suporteris tą prasmę supranta. Jaučia, ko tam tikru momentu jam gali reikėti, improvizuoja, neįsižeidžia, skatina siekti tikslo visais įmanomais būdais.

Sirgaliai. Maniakai tokie. Kaip esdėgie. Kuo garsiau ir ryškiau, tuo geriau. Kažkas panašaus į tai, kai prie ausies pridėtų megafoną su sportu nesusidūręs žmogėnas ir rėktų “davai – davai, varyk – varyk!!!“, o fone džergžtų we are the champions. Sirgaliumi vienas nepabūsi, čia reik bandos. Būti sirgaliumi yra gera išsikrovimo forma. Galima miške pastūgaut, bet galima ir varžybose, kas atrodo visai socialiai priimtina. Per NYC maratoną pradėjau stūgaut ir plot pamačius pirmus atbėgančius. Susiprotėjau, kad esu tarp žiūrovų (žiūrėt aukščiau), kurie ramiai stebi kas vyksta trasoje ir mane 🙂 Kai bėgu, pirmus kilometrus sirgaliams norisi šypsotis, ploti ir dainuoti atgal, o pabaigoj mane jie pradeda erzinti. Gerai, kad pabaigoje nebėra jėgų jokiai reakcijai. Iš čia įdomus tips’as sirgaliams ir palaikytojams. Paskutiniuose kilometruose bėgikams galima sakyti bet ką – jūs tikrai negausit į galvą. Blogiausiu atveju lengvai pabėgsit. O jei rimtai, tai reiktų prisiminti, kad palaikymas yra labai daug. Su tuo, ką pasakysit bėgikas bėgs kurį laiką. Nes dūzgės galvoj jau bus aprimusios, todėl tampa gromuluotinos visokios išgirstos mintys. Jūs turit realią galimybę prisidėti prie jų rezultatų. Neabejoju, net ir mažas palaikymo gestas, gali nunešti į finišą save praradusį bėgiką.

Palaikytojai, bet patys bėgikai. Čia galima kalbėti apie tikruosius bėgimo fanus. Jie žino per kiek laiko kuris maratonininkas įveikė pirmą atkarpą, žino kiek pirmas atsilieka nuo antro. Paprastai jie seka savo favoritų sezonų startus. Žino, jų bėgimo strategiją. Kai atbėga lyderiai jie apmiršta ir godžiu žvilgsniu nužiūrinėja lyderių bėgimo techniką, žavisi lengvais judesiais. Šie palaikytojai saviems kolegoms bėgikams prognozuoja bėgimo laikus. Jie eina pasitikti jų finiše, klausinėja apie jų traumas, domisi ties kuriuo km lūžo ir aišku labai sveikina.

——

Kaip palaikyti lietuvį bėgiką.

Vidas Totilas. Paprastai Vidas nemėgsta garsių sirgalių. Tačiau! Yra išimčių. Mažiau bėgimo šūksnių pradžioje, o pabaigoje varykit kaip tik galit. Jei Vidui gerai sekasi PRIEŠ finišą apsikabins, duos penkis ir dar panešios. Pakilsit į orą kartu su juo. Ir tai bus geriausia ką galima gauti nesant trasoj 🙂

Remigijus Kančys. Kontaktu su žiūrovais man jis panašus į Renatą Siliuk (kurios jau seniai pasigedau startų protokoluose, kur ji?). Renata užmezga akių kontaktą ir padėkoja už palaikymą. Kaip ir Remigijus bėgdamas pirmas net gi duos penkis. Fantastika!

Aidas Ardzijauskas. Šypsena ir pokalbiai. Aidas yra nerealus bėgikas. Kauno maratone vedė pirmą kartą bėgantį draugą, tad nebėgo savo greičiausių varžybų. Koks smagumas jį pakalbint ir patraukt per dantį 🙂

Aidai, gal sprintuką?

Petras Silkinas. Smagiausia, kad už jo bėgantys bėgikai visai nenori jo aplenkti. Juk bėga už Silkino! Garbė vienareikšmiškai. Petrui bėgant norisi atiduoti pagarbą. Tai, jei ir jums, atiduokit.

——

Šiaip smagiausia palaikyt lūžtančius, bet dar ne visai lūžusius, kažkur be galo toli nuo finišo, pvz. likus 4 km. Man pasirodė, kad šitie gerai veikia:

“Tu dar turi žvėries!“

“Paskutiniai kilometrai! Jau tuoj finišuosi!“

“Pats desertas dabar, dar pakentėkim.“

“Tu tai padarei.“ ir “Laikyk iki finišo.“

Čia buvo geriausia, ką galėjau išspausti. Norėjau palaikyt taip, kaip focus mergaitės mane pirame maratone. Nepamenu, ką konkrečiai jos sakė, bet mane tai varė į priekį.

Blogiausia buvo tai, kad spontaniškai išsprūsdavo visokios frazės, po kurių galvodavau, ar čia aš ką tik taip pasakiau? Pvz. “Dainiau, pagaliau aš tavęs sulaukiau!“ .. kai Dainius skrieja belenkokiu greičiu.

Kiborgas tai linksmino tuos, kurie nukabinę nosis grūmėsi su kančia 🙂 :

“Ta juoda maikė tai nekoks pasirinkimas šiandien“

Sveikinimai visiems įveikusiems savo distancijas Kaune!

Iki pasimatymo Kernavėj 😉

Reklama

§ 3 Responses to Keletas dalykų apie mus už trasos

  • padugnini parašė:

    Man tavo solinis pasveikinimas pirmam rate kokias 2-5 minutes nuo laiko nubraukė. Vietoj ir laiku. Antram dar kokiose penkiose vietose tavęs reikėjo.
    O šiaip jau galvokim ką sakom palaikydami. Viens ten pačioj pekloj kietuolis už nugaros tarstelėjo, net ne bėgikams, o komentuodamas kolegoms žiūrovams: “šitas jau baigiasi…“ Kai jaustis, ką? Girdisi ten trasoj kartais daugiau negu reikia 🙂

  • Dainius parašė:

    Ačiū, Draugučiai! Tikiu, kad prisimenant KM15 labiausiai išliks ta šiluma, kuri sklido nuo Jūsų ir kaitino ir taip jau įkaitusį orą! Ir viskas gerai su ta fraze: žiauriai kietai, kai kažkas laukia 🙂

  • Alius parašė:

    Demotyvatoriai. “Nu tu vaikine tai tikrai nepasieksi finišo“. Gaila, kad tokių žmonių atsiranda… Tiems kas palaiko lūžtančius tikrai paspausčiau dešinę, geras šūksnis tikrai įkvepia bent kelioms minutėms. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Keletas dalykų apie mus už trasos at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: