Apie meilę bėgimui

kovo 5, 2015 § 7 Komentaras


Vienam forume vienas bėgikas sakė, kad myli bėgimą. Užstrigo ta jo mintis nors tu ką. Iš pradžių neigiau. Galvojau – wtf, mylėti bėgimą. Paskui persimečiau į sutikimą. Galvojau – why not, gal ir galima. Galiausiai – pasimečiau ir toliau galvojau sau.

Gal ir negerai, kad tik galvojau. Jei jau mylėti, tai kalba eina ne tik apie galvą, bet ir jausmus. Dūšią ir širdį. O bėgam gi irgi ne galva. Nors daug kas mėginam – susiskaičiuojam laikus, žingsnius, kvėpavimą, pulsus, batelių kainas. Bet realiai – bėgam visu savim ir gal širdim labiausiai kaip raumeniu?

Visgi, tas bėgimo meilės klausimas man opus. Toks net filosofinis. Ar galima mylėti veiklą? Kaip tai atrodo? Faktas, kad esu praėjęs bėgimo susižavėjimo ir šiokios tokios priklausomybės (ar bent jau žalingo vartojimo) nuo bėgimo stadijas.

Susižavėjimas. Tai tokia wow stadija. Kai aikčioji. Kai būni pilnai paniręs į bėgimą ir neįsivaizduoji, kaip galėjai iki šiol nugyventi gyvenimą be jo. Čia kaip tą Achilą darė nemirtingu ir mirkė kokiam tais tirpale už kulno laikydama deivė, taip ir tave kažkas (gal ir pats) įmeta į bėgimo reiškinį ir palieka Achilo sausgyslę, kuri lieka kaip galimybė trumpam nuo to reiškinio nutolti, jei patemptum. Susižavėjimui tikrai būdinga šiokia tokia derealizacija. Toks lengvas nušokimas nuo proto ir realybės. Paaugliškas toks svaičiojimas kažkiek. „Eina sau, aš dabar bėgsiu maratonus ir visą gyvenimą norėsiu tai daryti ir reikia kuo daugiau žmonių papasakot, kaip kietai yra bėgimas ir visus atversti į bėgimą ir viskas taip nuostabu“.

Priklausomybė nuo bėgimo. Turi tą patį viso-apėmimo aspektą. Bėgo-holizmas tam tikras. Kur antra žodžio dalis yra ne nuo „hole“, bet nuo „whole“. Visas, visaapimantis. Nors ir „hole“ visai tinka, nes kaip į duobę krenti, į juodają kosmoso skylę iš kurios nebegali išlipti. Ir vėlgi. Trauma čia labai geras pagalbininkas, nes nebegali bėgti, o kai bėgti negali, tada ir literatūra, filmai, varžybos kažkaip kitaip, kažkaip toliau. Priklausomybė nėra meilė, nes ji nesuteikia laimės. Suteikia tik euforiją. Trumpalaikį endorfinų šėlsmą ir šokį. Po euforijos seka abstinencija, tolerancijos padidėjimas ir neišvengiamas dozės didinimas. Bėgoholizmo dugnas? Trauma.. Nusigręžę draugai ir artimieji: „Tau tik bėgiot svarbu, daugiau niekas, pašol ty“.

Kaip mylėti bėgimą? Kaip į jį neįkristi, nesiduoti užvaldomam ir sukurti kokį tais kitokį santykį? Bėgimas tėra veikla, kažkokio judesio kartojimas daug daug kartų ir žvalgymasis aplinkui tą judesį kartojant. Kas tokio mylėtino tame yra? Euforijos būsena? Ją mylim? Save bėgiojantį? Tą gražų, prakaituojantį, pozityvų ir optimistinį jaunuolį? Svajones, kurios gimsta bėgiojant ar į kurias bėgam? Save, kuris įveikė maratoną? Kuris nubėgo ultra-trailą?

Frommas yra sakęs, kad meilė „tai ne kieno nors sukeltas „susijaudinimas“, bet veiklus augimo ir laimės mylimam asmeniui  siekimas, slypintis kiekvieno gebėjime mylėti“. Jei myliu bėgimą, tai noriu jam augimo ir laimės. Pieva ane? Nes bėgimas nėra asmuo. Jei žmoną myliu, tai siekiu jos augimo ir laimės. Čia jau tinka. Žodžiu, va čia ir būsiu pasimetęs. Bėgimo nėra kaip asmens, dėl to neina jo mylėti. Arčiausiai ką galima būtų pritempti, tai nebent bėgimo populiarinimas. Kad bėgiojančių vis daugėtų.

Dėsiu tokį skambų akordą čia. Man rodos, kad meilė bėgimui iš principo yra meilės sau išraiška. Tai tam tikra rūpinimosi savimi forma, kuri turi disciplinos, žinių, atsakomybės, pagarbos elementų. Tie, kurie reguliariai ją praktikuojam, kažką rimto iš to ir gaunam. Kitaip atrodantį ir besijaučiantį kūną, vidinį pasaulį, vienybę su gamta ar miestu, kuriame gyvename. Gal kažkiek daugiau sveikatos, energijos. Žodžiu, myliu ne bėgimą ir dėl to bėgioju, bet save ir dėl to bėgioju. O tada bėgimas kaip sporto šaka daugiau skonio reikalas. Tas, kuris štangą kilnoja irgi iš esmės myli save su štangos pagalba, nes jo skonis toks. Tas, kuris ietį mėto, irgi save. Nu supratot, kur lenkiu. Nors čia dar dvejonių yra. Ar skonis ir sporto šaka išties tik tam tikra trauka, ar jau šis tas rimčiau.

Tokia tokelė.

Reklama

§ 7 Responses to Apie meilę bėgimui

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Apie meilę bėgimui at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: