Ateiviams

gruodžio 19, 2014 § 2 Komentaras


Šiemet Niujorko maratonas sumušė visus rekordus ir dalyvių skaičiumi tapo didžiausiu maratonu pasaulyje – startavo 50 869 ir tik 305 nepasiekė finišo. O, rodos blogesnių oro sąlygų negalėjo būti. Diena buvo žvarbi, nei asmeninių, nei trasos rekordų nežadanti. Vėjo gūsiai kiaurai košė visus mano rūbų sluoksnius.

Į Niujorką vykau tik su rankiniu bagažu. Ketinau pirkti hidrokostiumą triatlonui ir bėgimo batelius, kuriuos tiesiog avėčiau senuosius išmetus. Ir apsirengiau rūbais “ant išmetimo“. Juk ne į pasimatymą važiavau, nors jaučiausi būtent taip. Sunku pasakyti, kada mūsų pažintis prasidėjo. Atrodo girdėjau apie Niujorką iš visų, bet pati jo niekada nemačiau. Važiavau į Niujorką, kaip žmonės važiuoja gyvūnijos į Berlyno zoologijos sodą, ar į kačių parodą Megoje. Niujorkas man vaizdavosi civilizacijos centru. Jei į Žemę atskirtų ateiviai, siųsčiau juos Niujorkan, kad pamatytų, kaip mes čia įsikūrėme. Ką jau ir bekalbėti, mano provincialios akys tyrinėjo knygas skaitančius benamius, skaičiavo žiurkes metro, dairėsi ant stogo auginamų pomidorų, plėtėsi, atrodo filmuose regėtų ir iš knygų pažįstamų vaizdinių realybėje. Ne vien tik Niujorko patirti važiavau, ši kelionė man buvo suaugystės čekpointas – galiu užsidirbti kelionei, susikurti sau tokią galimybę, galų gale susiorientuoti, atlaikyti iššūkius ir visa tai ne siekiant išlikti, bet taip tvirtai – aš pasaulio pilietė, atvariau patūsint į NYC baby!!!

Va tokia, triumfuojanti, naujais sportbačiais strapaliojau Brukline, aštuntoje mylioje. Laukiau, kol praskries pirmosios moterys ir vyrai. Išvakarėse gavau greičiausios amerikietės autografą, tai dar labiau sirgau ir už Desi. O labiausiai kaifavau nuo palaikymo atmosferos. Po to, kai prabėgo greitieji, vykau prie posūkio į centrinį parką. Tas posūkis yra visų bėgikų palaima, griaudėja sirgaliai, o pabaiga jau visai čia pat. Praėjau apsaugos punktą ir nustebau, kad palaikančiųjų buvo visai nedaug. Svarsčiau, gal sirgaliai vengė finišo vietų prisimindami Bostono maratono įvykius. Nors juokavau, kad dar nepraėjo 4 val. nuo starto, dar nesprogdins, vis tik blėso ir mano drąsa. Staiga pasileido bėgikų banda ir aš visa buvau su jais. Atidaviau balso stygas, ašarų ir delnų paviršius. Prie manęs prisijungė keli savanoriai ir mes jau galingai riaumojom “you got this“ “you are almost there!“. Kai pamatai, kad krypuojančio kūno žmogystoje vėl nubunda bėgikas ir ima bėgti tuos likusius kelis šimtus metrų, tai euforija apima, liejasi emocijos, tušas ir snarglys. Varšuvos maratone iš trijų bandantis išlipti maratonininkas gauna žymiai daugiau dėmesio. Čia tokių beišlipančių minia. Beje, visa ta minia kitą dieną bus garbingai išspausdinti New York Times. Nesvarbu kokiu greičiu bėgo, visi finišavusieji yra didvyriai, rašys dienraštis.

Po kelių valandų miestas atrodė, kaip po pingvinų invazijos. Mėlynais apsiaustais, kas atbulom, kas prilaikomi artimųjų, pingvinai krypavo link metro ir tupdė savo kaulėtąsias kur tik buvo galima įsprausti. Abejingų buvo, bet dėmesį atkreipiau į tuos, kurie stabdė tuos pingvinus, rodė liuksą, spaudė ranką, vadino šaunuoliais ir sveikino. Ir, jei ateiviai dabar skaitot, Jums vertėtų atskristi būtent lapkričio pradžioje, nes tada pamatytumėt ir gražiausią žmonijos pusę.

Desiree Linden 2:28:11. Senukų draugė 3:52. 🙂

DSC_0384

Reklama

§ 2 Responses to Ateiviams

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Ateiviams at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: