“Napalm shot“ geresniam rezultatui

rugpjūčio 27, 2014 § 5 Komentaras


Su Senukų drauge ir padugniniu šian sėdėjom VM seminare Kaune apie mitybą, NIKE ir pėdos pronacijas/suponacijas. Labiausiai užkabino pirma pranešėja, dietologė, kuri kalbėjo apie mitybą maratonui ar mitybos maratoną. Ir gal daugiausiai iš jos kalbos užkabino tie šeši parodyti papildai bėgimui. Trys rezultato siekimui varžybų dieną (tarp jų ir tas “Napalm shot“), trys greitam atsistatymui. Tikėjausi, kad bus daugiau kalbos apie morkas, košes ir makaronus, o gavosi daugiau ta chemija ir papildai. Bet ne visai apie tai aš čia. Žodžiu, susidėliojo mintys apie pasaulėžiūras ir apie mėgėjų bėgikų pasaulėžiūrą. Tai jei taip visai visai apibendrinti, man rodos, galima skirti dvi pagrindines pasaulėžiūras:

1. staigiai

2. neperdaug skubant

Tai visi tie papildai man iš tos “staigiai“ serijos. Metus ar pusmetį bėgioju, įkalsiu kokį dalykėlį ir skriesiu su vėjeliu. Po varžybų dar kažkokį dalykėlį įkalsiu ir ramiai atsigausiu. Šiandien Ignas gerą mūsų visų apžvalgėlę padarė, nuo savęs gal tik pridėčiau, kad maratonas/triatlonas/ironmenas/ultrasupertrailas išties jau tampa masiniu dalyku, komodičiu (commodity) ir keista darosi ne tai, kad tu prabėgai maratoną, bet kad neprabėgai. Kokią tais dieną pavarčiau internetą ir radau tūlo amerikiečio nuomonę, kad per 17 valandų Ironmeną bet kas iš gatvės paimtas įveiktų, jei tik jo širdis geram stovy. Ir tada rimtesnio (nors čia spekuliatyvu) amerikono atsakymą, kad gal tik 10% iš gatvės paimtų įveiktų. Pasiruošimo visgi reikia, darbo įdėti irgi.

Esame ar nesame “gimę bėgti“ man ne tiek svarbu, bet kad pamiršome bėgti tai jau tikrai kad taip. Ir tada staiga prisimename ir staiga užsimanome maratoną bėgti, nes Petraitis, Jonaitis ir kaimynas jau nubėgo, nueiname į VM seminarą ir Napalm shotų užsisakome. Ramesnė strategija yra saugesnė. Ir apie ją daug žmonių kalba. Kad ir R.Drazdauskaitės interviu VM leidinyje – pradėkit nuo mažai, nuo 5 km, nuo 10, pusmaratonio – tik tada apie maratoną. Ramesnė strategija leidžia kūnui prisiminti, kad jis “gimęs bėgti“. Nusipurtyti per tuos spoksojimo į kompiuterį prasėdėtus metus įgytus įpročius, pozas, atrofavimus.

Žodžiu, kaip vis dar traumuotas labai tapatinuos su tais “staigiais“, su tais rezultato siekėjais, su tais beieškančiais prizo, pataisysiančio išklerusią savivertę. Traumų daugiau pas “staigiai“. Ir aš pats, praėjus gal 3 metam po to, kai su mašina verčiausiai ir likau gulėti duobėj aukštyn galva, supratau, kad per didelis pasitikėjimas savo jėgomis vairuojant yra pavojingesnis už per didelį nepasitikėjimą. Nepasitikintis vairuotojas neperdaug skuba ir gal dėl to nervuoja tuos nekantriuosius, bet jam apsiversti su mašina jau reikia turėti meistriškų sugebėjimų. Nes kur ant 60 km/h, kur ant 120 km/h. Galiausiai ir tie “žali lapai“. Ar neturėtų ir maratonininkai išlaukti 2 metus iki savo maratono starto?

Gyvenime vis mokaus priimti įvairias pasaulėžiūras. Savidestruktyvų elgesį irgi :). Tai pamąsčiau, kad nors ta “staigiai“ ir pavojingesnė, ir traumos gali ištikti, bet trauma juk bausmė. O bausmė rusiškai yra “nakazanije“, kas jau tikrai arti žodžio “pakazat“ (parodyti). Gauni traumą ir gauni per ausį už tą savo staigumą. Nemalonu, verkti arba prisigerti norisi, išlaidos papildomos, savivertės pasikelti nebegali, bet pamoką gavai. O kartais pačios geriausios pamokos gyvenime būna ir nemaloniausios..

Taip jau visai filosofiškai į pabaigą. O ką tas rezultatas? Kam jis jum? Tau? Gerai atrodysi veidrodyje to “napalm shot“ prisivaręs? Galėsi pasilygint su draugais ir pasigirti, kad aplenkei?

Kai su pirma trauma prieš pirmą maratoną nuėjau pas kineziterapeutą, kuris biški budistas, tai jis man labai gerai sakė: “kas skuba – tas pyksta“. O kas supykęs, tas neramus. Oj koks neramus.

Jau beveik 3 metai, kai gan rimtai bėgioju, o taip ir neišmokstu neperdaug skubėti.

Reklama

§ 5 Responses to “Napalm shot“ geresniam rezultatui

  • streicer parašė:

    Yra sakoma, skubek letai 🙂

  • Bėgiko dienoraštis parašė:

    Man patiko“Jau beveik 3 metai, kai gan rimtai bėgioju, o taip ir neišmokstu neperdaug skubėti.“ Tai pasirodė man artima ir gerai pažįstama, kadangi aš turėdamas 7 metų bėgimo stažą, vis dar mokausi… o pamokos, kaip ir minėjai dažniausiai būna skaudžios – traumos.

    • Kiborgas parašė:

      Tai jaučiu, jei nesiseks mokytis – gausiu dar pamokų ateity 🙂

      • Bėgiko dienoraštis parašė:

        Manau, kad jų įmanoma išvengti. Aš su šia problema susitvarkiau, kai supratau, kad bėgu dėl savęs, kad gerai jausčiausi, kad nebūčiau ištižęs ir pan., o ne kad aplenkčiau Joną ar Petrą. Teisinga tavo ši mintis “O ką tas rezultatas? Kam jis jum? Tau? Gerai atrodysi veidrodyje to “napalm shot” prisivaręs? Galėsi pasilygint su draugais ir pasigirti, kad aplenkei?“. Kai visa tai liko antrame plane, aš vėl mėgaujuosi bėgimu be traumų ir skausmų, žinoma, išskyrus atvejus, kai sąmoningai noriu pakankinti silpną savo kūną :))))))

      • Kiborgas parašė:

        Man tai ta sveikata irgi rupi, bet rezultatas, godumas, saviverte vis permusa ir uzdominuoja. Iki pensijos dar yra kur patobulet 😉 2014.08.29 15:16, “pingvino kojos“ rašė:

        >

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading “Napalm shot“ geresniam rezultatui at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: