Trakų triatlonas

liepos 7, 2014 § 7 Komentaras


Kiekvienas kūnas, turintis masę, tam tikra jėga traukia kitus masę turinčius kūnus. Ypatingą trauką jaučiu lovai, dar kėdei. Akys merkiasi, nuovargis apniaukė smegeninę, o raumenis jaučiu keistose vietose. Vakar įvyko triatlonas.

Pirmas triatlonas, dėl to ypatingas, reikalaujantis įrašo. Susikaupti vientisumui nepaprasta. Naktį smelkėsi sunkioji nuovargio forma. Miego norisi iki negalėjimo, bet kūnas dar plaukia, mina ir bėga. Panaši naktis buvo ir prieš varžybas. Mažamiegė. Labiausiai nerimavau dėl plaukimo. Išvakarėse briefingo metu sužinojau, kad esu įrašyta prie elito, tad startuosiu ankščiau. Paskui paaiškėjo, kad visos moterys kartu su elitiniais senjorais, bus paleidžiamos 5 min ankščiau už bendrą grupę. Tai reiškia, kad mane lenks masė plaukikų. Staiga plaukimas, ir taip jau nebuvęs nice&easy, dėl nesamo hidrokostiumo, šalto vandens, ir svarbiausia, įgūdžių trūkumo OW, tapo plaukikų centrifūga, iš kurios neišplauksiu.

Trečią nakties raminau save, kad blogiausiu atveju laikysiuosi už plūdurų, vadinamų bujais, ir šauksiuos pagalbos. O jei ne..  “Siekiamybė tūrėtų būti ne kuo ilgiau, bet kuo pilniau gyventi” galvoje užstrigo TEDtalkinė frazė. Dar trūksta asmeninės brandos, o tada nušvitimo, bet patyrimų ir įspūdžių prasme pagyvenau tikrai pilnai. Aš nugyvenau įdomų, iššūkiais ir malonumais grįstą, savanaudišką gyvenimą. Tad gal jau užtenka?

Plaukimą įsivaizdavau maždaug taip:

Mano plaukimo treniruotės atrodė maždaug taip:

Gromuluojant panašius vaizdinius išaušo rytas. Į starto vietą rinkosi trižmonės, kabino dviračius, ruošė inventorių, apšilinėjo. Įsikūriau ir aš. Trumpai prasibėgau, pagloščiau ežerą. Po truputį išsiblaškė nerimas ir apėmė nuotykio nuotaika, jaudinanti nežinomybė, dar nepaskandintas optimizmas. Paskelbus startą, murktelėjau į vandenį ir išnirau su gera doze Galvės burnoje. Vanduo buvo šaltokas, bet tikrai ne toks šaltas, kokį įsivaizdavau. Akiniai aprasojo, tad orientavausi pagal tolstančius varžovus ir raudonus plūdurus. Pabandžiau plaukti krauliu, bet greit pasidarė aišku, kad taip toli neišplauksiu, tad likau prie braso. Yris po yrio, kūnas judėjo vis sklandžiau. Netrukus pasivijau dvi mergaites ir jas aplenkiau. Netoli apsisukimo mane pavijo pagrindinės grupės lyderiai ir kaip torpedos prasinešė pro šoną. Kažkam kojomis patapšnojau per galvą, bet tai buvo vienintelis incidentas. Liko tik grįžti į krantą. Išpūsdama orą po vandeniu jau šypsojaus. Dar šiek tiek iki atgimimo. Krantas pasitiko klampiais maurais, kurie apsunkino ir taip sunkaus kūno išnešimą iš vandens. Gaudydama dugną žvilgtelėjau į laikrodį. 37 min. Ką? Šitas skaičius mane visiškai nunešė. Geriausias mano rezultatas baseine buvo 40 min., todėl OW buvo galima tikėtis žymiai blogesnio rezultato.

Pasikinkiau dviratį ir ekstazės apimta lėkiau visiškai netausodama jėgų. Kai pirmuose keliuose kalneliuose pradėjau varžytis su plentinukais, supratau, kad chebra taupo jėgas bėgimui. Įdomiai aš ten jiem turėjau atrodyti. Praskuodžiu visa apsiputojus, tada jie prarieda pro mane, aš vėl kiek įmanydama pasiveju. Šiek tiek aprimau, o ir taip būčiau paleidusi, neatlaikydama jų tempo. Nuo tada mynėsi labai smagiai. Ypač laukdavau gaivinančių nuokalnių ir palaikymo stotelių. Viena buvo gyventojų. Tėvai pilstė vandenį, vaikai padavinėjo. Iš jų ir gėriau. Pirmas ratas netruko prabėgti, tada kibau į antrąjį. Antrasis pasidavė tik niūniuojant. Su bėgimu kartais būdavo užplaukia. Jei muzika ausy, tai išeina kažką padainuoti, o jei jos nėra, pastovias pastangas palaikyti prireikia kažko panašaus į “nai-nai”. Ir dar iš kažkur “nu pagady” – “tirjam pirjarim tam param”. Po dviračio liko smagioji, labiausiai man žinoma dalis – bėgimas.

Nulipu nuo dviračio ir patenku į tristešimt antrą Kauno maratono kilometrą. Po pirmojo kilometro šokas nuo sunkaus bėgimo sklaidosi, bet bėgasi vis dar sunkiai, atrodo vos šliaužiu. Tranzitinėje zonoje turėjau bananą ir javainį, kurie būtų šiek tiek atstatę energijos atsargas, bet jie ir liko gulėti ramaus skrandžio vardant. Punkte gėriu izotoninio keletą gurgšnių ir vandens. Jau minant dviratį ištuštinau gertuvę su Vichy Sports, tad bėgant jaučiau, kad kliuksiu. Skrandis pasidavė. Bandau tartis, dar labiau sulėtėju. Stengiuos bėgti rankomis (judinant rankas, tikintis, kad kojos darys tą patį). Ir staiga prisimenu P.Rakštiko,- kūno pozicija! Bingo! Suveikia. Išsitiesiu, jaučiu, kaip atlėgsta saulės rezginys. Likus trims kilometrams ima lengvėti. Artėjantis finišas ir trasos nuolydis prideda jėgų pagreitėti. Girdisi mano gauja.

Word!
Advertisements

§ 7 Responses to Trakų triatlonas

  • audira parašė:

    gražu 🙂

  • Dainius parašė:

    Sveikinu. Kieta esi – suzavetas. Mintyse ir man vis kyla klausimas – reiktu nors koki mini isbandyti, bet nesiryztu. Bijau salto vandens, o hidrokostiumui kazkaip dar nezinau ((.

  • Senukų draugė parašė:

    Nei trailas, nei 100 km, nei Sigulda taip nesuskambėjo man kaip triatlonas. Labai tikiuosi dar sugrįžti jau mokant plaukti krauliu ir minti plentinuką. Pasiryžti nebuvo sunku, kai skalambija viduj. Kaltininkas – komentuotojas aukščiau 🙂 Nežinau nė kaip ir atsidėkoti. AČIŪ!
    Tad, Dainiau, varom į triatloną? 😉

  • lapebega parašė:

    Aj, neturiu žodžių, kokia Tu kieta. Sveikinu ir… prisipažinsiu, man Tri yra žiauriai aukštas lygis. Grand Sportas ar kaip čia išsireiškus. Jaučiuosi dar dar gerokai per maža, bet vis pafantazuoju – o Tu opa ir padarei. Viskas vadinasi įmanoma. Tu labai įkvepi. Hau.

    • Senukų draugė parašė:

      Ojėj, ačiū, Lape! Pati tuo kuru varoma buvau. Turiu kolegą, kuris 5 km nebuvo nubėgęs, plaukti tik šuniuku mokėjo, bet ryžtingai treniravosi, savo kalnų dviratį remontavo. Ir finišavo, ir nepaskutinis! Dar turiu rolemodel’į Miglę Mačionytę, kurią slapta stebiu ir žaviuosi jau metus.Turiu draugus, kurie negailėdami dalinosi gerais patarimas. Gera žinoti, kad įvėpimas plinta ir yra užkrėčiamas. Hau!

  • Lapė Bėga parašė:

    […] P.S. Jei dar neskaitėt, tai paskaitykit, ką superwoman Senukų Draugė įveikė. […]

  • Laurynas parašė:

    Labai “skaniai” perskaičiau 🙂 Tikiuosi, kad tai tikrai ne paskutinis triatlonas 🙂 Sėkmės!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Trakų triatlonas at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: