KM14 (Kauno maratonas) vs AK47 (Автомат Калашникова)

birželio 17, 2014 § 2 Komentaras


Antras maratonas man buvo panašus į karą. Žinoma, aš mažai suprantu apie karą. Prieš tai sakydama turėčiau nusiauti savo unisex batus – „ką moteris apie karą išvis gali suprasti?“ Po Kauno maratono apie karą suprantu daugiau. Porcelianinės vazos sindromą* išgyvenau ypač stipriai. Su manim vyko kai kas daugiau nei būsimo maratono jaudulys. KM14 išvakares praleidau žiūrėdama Women Of The World Festival 2014, SouthbankCentre kanale. Kaupiau jėgas ir ieškojau savyje Joanos Arkietės. Man šis maratonas buvo ne apie gerą nuotaiką su pasišokinėjimais. Aš turėjau tikslą ir strategiją. Taip, pramušė. Labiausiai gal Eurovaistinės bėgimo II vieta Šiauliuose. Tokių akibrokštų būdavo ir ankščiau, bet juos nurašydavau negausiam bėgikių ratui, aplinkybėms, dar sakydavau, kad kolektyvinė sąmonė realizavosi per mane. O Šiauliuose pramušė, kad daugiausiai juk čia aš prisidėjau prie to rezultato. Aš – šita širdis, šios kojos, su šiais batais ir Kiborgo windstop‘eriu. Po tos puikios dienos pradėjau labiau pasitikėti savimi kaip bėgike, atsirado daugiau tikėjimo, kad tai, ką darau yra teisinga.

Org.:

Kauno maratono organizatorius laikiau sąjungininkais, gal dėl to, kad maratonas Kaune, mieste, kuriame leidžiu šaknis** ar dėl to, kad gavau teisingo dydžio marškinėlius. Man KM14 komanda – kuopa entuziastų, kurie tiesiog nori pavaryt 🙂 Jaučiau, kad galiu jais pasitikėti ir jei bus blogai fronto linijoj, gausiu pagalbos. Bendrai iš maratono organizacijos man tik trūko daugiau tualetų ir astronautų paklodžių finišavusiems.

Visa, kas vyko iki starto buvo „automatu“. Miegas, pusryčiai, miegas, amunicija, dislokacija, operacija Tualetas, operacija Tualetas atšaukta, operacija Tualetas įvykdyta, startinė pozicija užimta, šūvis. Nebuvau po rėmėjų palapines pasivaikščioti, nei bendroje treniruotėje nesudalyvavau. Beje, labai tiko patrankos šūvis starte. KM15 siūlau seriją iš AK47.

Truputį eigos:

Atsistojau į startą labai arti linijos, taip tikėjausi, kad negreitinsiu lenkdama. Priminimas ateičiai – taip daugiau nedaryti. Kartu su greit šaunančiais bėgikais, bėgasi greitai ir pačiai. Pusę maratono kirtau minutę ankščiau nei turėjau. Pirma dalis prabėgo labai greitai. Ypač įdomios vietos buvo Jonavos g. ir atkarpose, kur galima prasilenkti su bėgikais. Po 28 km trasa pasisuko link krantinės tiesiai prieš vėją. Iki tol stengiaus pristabdyti, o čia supratau, kad teks spausti kitą pedalą. Dar 2 km ir aš buvau baigta. Taip jaučiaus VM13 likus 2 km iki finišo. KM14 likus 10 km iki finišo prasidėjo mano kova. Prisimenu, kaip nusisegu pulso daviklį, suvynioju jį ant rankos. Sugniaužiau kumščius ir pasiruošiau kovai. Prisimenu, kaip bandau nepasiduoti, nesulėtėti, jei sulėtėti, tai tik neiti, užbėgti į tą kalniuką, už kurio bus lengviau, pažadėti sau punktą, jame nestoti, pažadėti sau kitą, jame sustoti, vėl bėgti. Man tik rūpėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Finišą pasiekiau po 3 val. 52 min 45 sek. Buvau laiminga matydama mylimus, artimus žmones ir draugus.

7 Įdomybės:

  1. Pulsas 10 sek. iki starto – 153
  2. Pulsas 200 metrų už starto – 168. Ir visą maratoną žemiau nenukrito. Paskutinis užfiksuotas 183.
  3. Nerimavau dėl kelio, kurį sugadinau prieš paskutinį LR. Risnojau į darbą  (6-7 min/km) užkliuvau už plytelės ir nugriuvau(skaityti įrašo Poilsis treniruočių dalis  pirmus keturis sakinius). Patinimas praėjo, bet kelio vidurys taip ir liko su nejautriu guzu. Galvojau jis maratone bus mano silpniausioji dalis. Bet ne, kirto per pilvo presą.
  4. Beveik kiekviename bėgime gali išgirsti alaus juokelį. Kažkas kažkam siūlo arba prašo alaus. Alaus negeria tas, kuris prašo. Alaus neduoda tas, kuris siūlo. Skamba skanus juokas.
  5. Jonavos g. likus 4 km iki finišo stabteli mašina. „Sėsk. Pavešiu“.
  6. Kai S.Pociūnas paminėjo mane pradedant antrą ratą, šypsojaus iki Panemunės tilto. Dar labai kelia nuotaiką, kai matau manęs laukiantį vyrą.  Mane vis dar stebina, kaip stiprina palaikymas. Sunkiom akimirkom neįtikėtinai daug gavau iš palaikančiųjų (Rima ir Mindaugai Lapinai, Hau!). Ypač kur jų buvo pavienių ar grupelėmis po kelis. Ačiū Jums! Ir F.O.C.U.S’iečiai savo gera nuotaika vėl mane traukė iš fronto linijos. Eilinę “piešką” atpažįsta raudonoji armija 🙂 Labai dėkoju! Va spoksotojų**** sutikau gal du.
  7. Šis bėgimas buvo blauzdotas bėgimas 🙂

Apie viską rimčiau kitame įraše. Einu su draugais bėgikais švesti PB!

——

*- Porcelianinės vazos sindromas. Šis baisiai nemalonus sindromas bėgiką ištinka paskutinę krūvio savaitę. Jis pasireiškia paranojine baime susirgti ir patirti traumą. Bėgiką gali apimti trapumo ir tuštumos jausmas, todėl šis sindromas vadinamas porcelianinės vazos sindromu. Jam būdinga katastrofizacija, nemiga, nuotaikų kaitos, angliavandenių perdozavimas, nesugebėjimas apsispręsti, dažnas orų prognozės tikrinimas (kartais net 5 val. ryto), nevalingas trasos braižymas (pačiais rimčiausiais atvejais ant darbinių dokumentų).

**- Leisti šaknis mieste reiškia turėti mėgstamiausių trasų tame mieste. Kelias iš jų laikyti namų trasomis ir stengtis išbandyti kuo daugiau miesto keliukų.

***- Net nebandysiu pateikti visų fetišo reikšmių, skilusios blauzdos mums patinka, mes tokių norim, į jas žiūrim ir grožimės. Ir jų yra visokių – plonų, storėjančių, įvairaus skylimo, ryškiomis kraujagyslėmis, aštriais raumenų kampais..
Atsidarau A.Skinulio nuotrauką, tą kur už finišo. Kažkur nugrimztu lysveles betyrinėdama. Kolege alkūnėmis paremia stalą. Trumpą akimirką dar pabūnam. Galėtų uždarbiauti anatomijos ant savęs mokindamas. Pritariu 🙂

**** – kaip atpažinti spoksotoją. Spoksotojas tave nužiūrinėja neatitraukdamas akių. Jo veide dažnai nebūna jokios emocijos. Spoksotojas tiesiog spokso. Tau prabėgus, spoksotojas spokso toliau. Jei atsisuktum, kurį laiką matytum, kaip spoksotojas seka tave akim. Yra agresyvių spoksotojų. Jie dar būna pakomentuoja ką nors.

Reklama

§ 2 Responses to KM14 (Kauno maratonas) vs AK47 (Автомат Калашникова)

  • Camino palmero parašė:

    Abu pingviniukai šaunuoliai! Dėkui Kiborgui už pranešimą, kad priekyje jau tik nuokalnė ir palaikymą :)) O Senukų draugę mačiau berods Jonavos g. ar kažkur už pilies ir kaip visad su šypsena veide. Tada galvoj šmėstelėjo klausimas: “Kaip jai tai pavyksta?!“ 🙂 Dar kartą- šaunuoliai, iki KM15 🙂

  • Senukų draugė parašė:

    Labai ačiū! Aš tikriausiai dar nežinojau, kas ir kada manęs ištikrųjų laukia:)) Kaip pačiam sekėsi?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading KM14 (Kauno maratonas) vs AK47 (Автомат Калашникова) at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: