Rūkiau

gegužės 8, 2014 § 11 Komentaras


Rūkiau. Visada laikiau save nepastovia rūkale. Sakydavau, kad kartais rūkau. Nors realybė buvo kitokia. Pusantro pakelio dviems dienoms – tokia buvo mano norma. Skaičiuoti cigaretes vengdavau, nenorėjau pripažinti kietos rūkorės statuso. Praleisdavau ir informaciją apie rūkymo žalą. Labiau užstrigdavo naujų tyrimų išvados, kad žymiai labiau kenkia vienatvė, nei rūkymas. Bent jau pabendrauju rūkydama, galvojau. Nors tikrąjį malonumą jusdavau rūkydama viena. Alus ir cigaretė penktadienio vakarais, kur nors senamiestyje stebint praeivius ir mėgaujantis besileidžiančia saule buvo mano zen. Tiesa, tokie zen momentai pasitaikydavo itin retai. Dažniausiai rūkymas buvo ne malonumo gaudymas, o nikotino poreikio patenkinimas. Kokia nesėkmė, jei tas poreikis duoda apie save žinoti vietose, kur rūkyti nevalia. Pavyzdžiui prieš bėgimo startą. Ir žiemomis. Kai reikia kęsti šaltį, sukinėtis nuo vėjo, kad tik trumpam pajusčiau pilnatvę. Ir net ne pilnatvę, čia labiau tiktų – įpilt dervos į besižiojančią tuštumą. Paskutinis dūmas visada būdavo šlykščiai kartus. Ne dėl to, kad jau filtras rūkdavo, bet dėl to, kad pralaimėjimo skonis toks. Štai ir vėl cigaretė mane nugalėjo. Visiška tiesa, kad aš silpna. Liūdna, bet tiesa apie mane, bent kažkas apie mane yra tiesa.

Sako, kad žmogaus prigimtis yra prieštaringa.

Ar eičiau pas trenerį, kuris pasakoja apie sveiką mitybą ir ultra bėgimus, jei pats rūko, geria ir nesportuoja? Tikriausiai neičiau. Bet dauguma trenerių yra pilvoti, sportuoja minimaliai ir nevengia svaigalų, ir vis tiek yra puikūs treneriai.

Mano ultra dievukas M.Arnstein nesupranta, kodėl nubėgę maratoną žmonės eina gert alaus ir valgyt junk‘ą. Juk ką tik padarei nuostabų dalyką savo kūnui, kam į save grūst šitą šlamštą? Po ultra bėgimų, jis atsistato suvalgydamas 15 apelsinų ir arbūzą. O aš?

Buvusioje darbovietėje buvau tikra bėgimo entuziastė. Su keliais bendraminčiais sugalvojom bendras treniruotes daryti, už įmonę varžybose dalyvavom, marškinėlius siuvomės. Mano pietūs po truputį veganėjo, iš kebabo vertėsi į dubenį salotų. Ir tada, sužinoję, kad aš rūkau (buvau vienintelė rūkanti mergina ~100 darbuotojų įmonėje), visi baisiai stebėjosi. „Sveikai maitiniesi ir bėgioji, kaip tu gali rūkyt?“ Rūkymas buvo toks įprotis, kaip Užaitei valytis dantis. Tad mažai galvodavau apie tai, ką man rūkymas duoda ir kaip jį pakeisti kuo nors kitu. Atrodė, kad mesti rūkyti yra sunku (jau išbandyta ne kartą), o bėgioti yra gera. Abu nesiderina, bet nei vieno nei kito mesti rimtai nenorėjau. Tad bėgiojau ir rūkiau. Didžiausias iššūkis buvo išbėgti ryte neparūkius. Dažnai ilgiuosiuose bėgimuose fantazuodavau apie kavą su cigarete. Kartais planuodavau parūkymus prieš varžybas. Pavyzdžiui, ieškodavau, kur automobilį slapčiau pastatyti, nužiūrėdavau „siaugias“ užkampes. Rūkymas buvo kur kas daugiau nei prisidegti cigaretę. Tai buvo ir tie keisti ritualai – nuolatiniai teisinimaisi, slapstymaisi, bandymai išvengti nemalonios temos nerūkančių draugų kompanijoje. O dėl sveikatos labai nesijaudinau, jaučiausi sveika. Kirbėjo mintis, kad galbūt nerūkydama bėgčiau greičiau ir toliau. Labai malonu galvoti apie savyje slypinčius neišnaudotus rezervus. Kaip Padugniniui ir Kiborgui žinomas žmogus sakytų „jei būčiau pasitreniravęs, tave leeeenkčiau“. Nu fain, apie save taip galvoti. Jei nerūkyčiau, tai man baisu pagalvoti, kas darytųsi. Baisu pagalvot 🙂  Nes imti ir daryt yra pavojinga. O jei ten psšš?

Surašysiu dalykus, kurie man padėjo mesti rūkyti.

  1. Internetas. Kai apima stiprus noras rūkyti reikia gūglėj įvesti – benefits of quiting smoking. Ir skaityti viską iš eilės, iš naujo ir daug kartų. Kas vyksta po dviejų valandų, po savaitės, po mėnesio. Kas būna, kai meti rūkyti iki 30 m. Kaip greit atsistato kraujotaka. Kaip kūnas pradeda save valyti ir gydyti. Nuostabūs dalykai nutinka! Tada pasijusdavau dalis kažko galingo ir stebuklingo. Šiuo metu regeneruoju į kažką tyresnio 🙂
  2. „Ir tai praeis“. Čia kalbant apie abstinencijos priepuolius.
  3. Šitas juokingas. Reikia pridėt du pirštus prie lūpų ir pakvėpuot – imituoti rūkymą. Gal padėtų ir koks čiulptukas. Ne toks socialus būdas, bet jei to reiktų, eičiau pačiulpėt nuošaliai.
  4. Šalto kalakuto metodas. Esu išbandžius pleistrus ir cigarečių mažinimą, bet man geriausias metodas yra tiesiog nustot TAI daryt. Mano mantra „darysiu viską, ką tik sugebu, kad tik nerūkyčiau“.
  5. Džiaugtis nerūkymu. Čia jau nereik jokių pastangų. Kaip gera nerūkyt! Man dar sunku patikėt, kad man tai pavyksta. Dažnai sapnuoju košmarus, kad rūkau. Ir kaip palengvėja, kad tai būna tik sapnas.

Dalykai, kurie man nutiko metus rūkyti.

Apsirgau. Kelių savaičių bėgyje peršalau ir sveikau labai sunkiai. Per rūkymo „karjerą“ esu vieną kartą taip stipriai peršalus. Tai gali būt susiję su virusu, per didelio krūvio. Bet radau ir įdomių dalykų. Nustojus rūkyt, kūnas ima repairintis. Atleiskit už nemedicininę terminologiją. Plaučiuose yra tokie plaukeliai, kurie reaguoja į patenkančias su oru daleles ir siunčia signalą kosėti. Pas rūkantį žmogų tie plaukeliai būna pasidengę negerais dalykais, todėl nustojus rūkyti jų funkcija atsistato. Pradeda valytis plaučiai. Savijauta lyg sirgtum peršalimu, kamuoja siplnumas. Šiaip metimas rūkyti yra stresinė būsena, psichologiškai taip pat. Todėl bendras imunitetas darosi silpnesnis, lengva pasigauti virusą.

Priaugau šiek tiek svorio. Gal 2 kg. Naujausi man žinomi tyrimai rodo, kad metus rūkyti žarnynas pradeda gaminti X bakterijas, kurios yra labai ėdros. Tokiu aplinkkeliu žmogus pradeda valgyti daugiau. Man tiesiog pasidarė kvapnesnis ir skanesnis maistas. Todėl aš jo labiau noriu.

Bėgimo tempas, atstumai stipriai nepasikeitė. Šiek tiek nusivyliau, bet gal čia tie du kg, o gal tiesiog treniruotis reikia nuosekliau 🙂

Štai tokia rūkymo-nerūkymo išklotinė gavosi.

Nėra per mažai kartų bandyti mesti rūkyti. Kažkada juk turi pavykti. Tikėjimo savimi visiems metantiems!

Reklama

§ 11 Responses to Rūkiau

  • padugnini parašė:

    Oho, puikiai parašyta. Esi laisva 🙂 Žinotum kiek daug šitaip besikamuojančių kaip tu čia aprašei. Manau jiems labai padėtų tavo postas 🙂

  • lapebega parašė:

    Senuku, aš tikiu, kad šis postas kažkaip prisidės prie didesnės motyvacijos negrįžt prie to. Aš irgi rūkiau, tada nebėgiojau, tingėjau, mest neketinau, bet kartą Lapins neapsikentęs pasakė: “kaip tu vaikus gimdysi, jei rūkai??“ Ir to užteko, kad savim nusiviltau ir mestau su visam… Matyt pataikė į kažkokią silpną vietą. Kiekvienam savo. Vis dar sapnuoju, kad mane kažkas verčia rūkyti cigarus, ir nors bjauru, bet negaliu pasipriešinti. Didelis Hau kelyje į švarius plaučius ir laisvas mintis!

  • Senukų draugė parašė:

    Ačiū už palaikymą. Joo, Laput, ir man tas vaikų faktorius vienas iš esminių. Kad sau kenkiu dar dar, aš tai renkuosi kažkuria prasme, bet va tam galimam vaikiukui kenkti, nežinau kaip sau atleist reiktų jeigu kas. Oi kaip norėčiau, kad mano mylimi draugai rūkaliai suprastu, kaip nuostabu yra nerūkyt. Perbrist šūdų upę reik, atleiskit už išsireiškima, bet kitam krante – laisvė 🙂

  • audira parašė:

    Labai smagu girdėti, kad pavyko mesti. Viskas bus tik geriau. Ir svoris atsistatys, ir bėgiot greičiau pradėsi. Tikrai!

    Man mesti padėjo (į pabaigą traukdavau po 25-ias per dieną…) šitas pilietis http://whyquit.com/joel/#articles. Jis parašęs neblogų straipsnelių ką tik metusiems. Viena svarbi žinia iš jo yra, kad visam laikui esame ex-smokers. Tai reiškia, kad pakanka vienos cigaretės ir gali vėl galim pradėti… pasisaugok!

    • Senukų draugė parašė:

      Šis pilietis ir man padėjo. Jo youtubai tokie meditatyviniai, tikriausiai dėl jo ramaus balso 🙂 Vieną kart buvau ilgam metus, bet man taip lengvai pavyko. Galvojau, jei ką, juk vėl mesiu. Šį kart buvo tikrai sunku, todėl rimtų intecijų pradėt neturiu. Exsmokers high five!

  • Eglė parašė:

    Rūkiau ir aš apie dešimtmetį, paskutiniu metu pakelio dienai nebeužtekdavo. Buvo keletas nesėkmingų bandymų mest, bet galų gale pavyko ir štai jau 4 metus nerūkau. Jokių minčių vėl pradėt nekyla, smagu būt nepriklausomai nuo to įpročio, nekosėt, ir nesmirdėt:)
    Iškart po to, kai nusprendžiau mesti, kartais paslysdavau, tai rūkydavau ne cigaretes, o cigariles, kurios stipresnės ir po tam tikro nerūkymo būdavo gan nemalonu.

    • Senukų draugė parašė:

      Egle, džiugesys! Dar pagalvojau, kad OMG kiek pinigų sutaupysiu. Tai avansu išleidau mėnesio sukakties proga visokiem širdžiai mieliem dalykam nepadorią sumą pinigų 🙂 Buvo ir man sunkių momentų, tai jei iškenčiau juos neparūkius, tai toliau tik lengviau, geriau..

  • Dovilė parašė:

    Nors niekada nerūkiau, bet po tokio įrašo toks pergalės ir laisvės jausmas apėmė!.. Džiaugiuosi už Tave! Tu – mano herojus 😉

  • Senukų draugė parašė:

    Hey, ačiū visiems už palaikymą!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Rūkiau at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: