Bevardžio kopa – VI diena

sausio 7, 2014 § 2 Komentaras


Po paskutinio ilgojo bėgimo prieš nebėgadienį, daviau sau pažadą, kad palepinsiu savo kūną masažu. Pasirodo Nidoje žiemos metu masažuotojos  žiemoja. Po kelių nesėkmingų skambučių į įstaigas, paskambinau į poilsio namus, jau be vilties pasilepinti. Atsiliepė moteriškė ir aš pasakiau kažką į “aš taip norėčiau masažo..” Malonus balsas tęsė – “Aaa, tai nueikite į sveikatos centrą, ten dirba seselė Birutė, susitarsit, ji jums padarys masažą”. Atsisveikinom. Ieškau internete, kur yra sveikatos centras. Pasirodo, tai Nidos poliklinika. Skambinu, prašau seselės Birutės, o man sako “ateikit susitarsit”. Dar nurodė ateiti iš kiemo pusės, ten kur greitosios pagalbos automobiliai stovi. Jau pradėjau įsivaizduot mistišką seselę, kuri reanimacijos palatoj pluša ties mano calfs.
Prisiminiau A. Matulaitę. Ji viename interviu nagrinėjo kūno temą ir kalbėjo apie masažus. Pasak jos, masažas gali būti trauminis patyrimas. Ypač jei jį daro žmogus be pagarbos tavo kūnui, pvz. kramtydamas gumą, žiūrėdamas pro langą, minkydamas tave kaip mėsos gabalą. Tai gi masažuotoją reikia rinktis, atrasti.
Manau, kad kiekvienam savo kūną gerbiančiam sportininkui, neprošal turėti savo atrastą masažuotoją, kineziterapeutą, sporto gydytoją. Bet po atostoginio pasilakstymo kategoriškumas sumažėjo. How bad can it be?
Beje, dar labai įdomi A.Matulaitės mintis – vienos kūno dalies masažas sukuria kūno fragmentacijos, jo skylimo įspūdį (tarkim, jei man masažuoja koją, ir taškas). Aš esu visuma, aš esu žmogiška būtybė , o tai reiškia, esu ir mano kūnas taip pat. Masažo tikslas – grįžti į visumą.

Aš ką tik po viso kūno masažo. Ir po šiandienos LR nežinau, kas būtų buvę geriau 🙂 Birutė rocks!

Šiandien bėgau LR, už kurį dėkoju Saldžiai Druskai kolegai blogiečiui. Užduotis surasti kopą, kurią nuo šiol (tikiuosi dar aplankysiu) vadinsiu Bevardžio kopa. Išbėgau lyjant lietui ir pučiant stipriam vėjui. Nubėgau iki Preilos, o už jos link Perkėlos prasidėjo linksmybės. Skaičiau duotas užuominas, varčiau mobilų žemėlapį ir jau beveik buvau praradus viltį atrasti tą kopą. O į ją man labai reikėjo užbėgti, nes po pažasčia nešiaus Grannini sulčių butelį su laišku viduj, kurį norėjau užkasti, taip, kad būtų radęs kolega. Smagus reikalas!

LRNida

Suveikė kelios svarbios užuominos ir kopą aš radau 🙂 Savo žinutę palikau prie stulpo “Nekasti”. Tikslias nuorodas pateiksiu asmeniškai ;)Sveikinu Saldžią Druską gimimo dienos proga ir skiriu vaizdą nuo Bevardžio kopos! 🙂

DSC_0025

Beje, kol bandžiau užlipti į kopą įvairiais keliais, per visą bėgimą prisirinkau kilomentrą “aukščio”. Neįtikėtina, gal endomondo klaida? Kai Kiborgas bėga su Garmin, tai maniškis Endomondijus visada pirmiau kilometrus ir tempą spartesnį pasako.

Dar sugalvojau, jei kam įdomūs nubėgti maršrutai, tai paprasčiausia, manau bus per tą patį endomondo mane rasti. Drąsiai:)

Šiandien nubėgta: 30 km, pakilimų suma – 1028m.
Iš viso: 90 km, pakilimų suma – 1920 m.

Advertisements

§ 2 Responses to Bevardžio kopa – VI diena

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Bevardžio kopa – VI diena at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: