2013 sezono aptarims

spalio 26, 2013 § 4 Komentaras


Kiborginio sezonas čia bus.

1. Pagerinti arba užstatyti visų pagrindinių distancijų PB

5 km – 21:30 (Kėdainiai 10 km sausio mėn.)
10 km – 44:19 (Kėdainiai 10 km sausio mėn.)
1 h – 12058 (Marijampolė, buvo labai karšta, pirmą kartą bėgau)
21,1 km – 1:45:12 (Rumšiškės, šiandien)
42,2 km – 4:10:02 (Vilniaus maratonas, pirmas maratonas)

Bistriausias buvau  sezono pradžioj, paskui turėjau bėdų su IT bandu. Jas susitvarkiau ir tada turėjau bėdų su pėda (įtariau stress fracture beprasidedančią ir achilu).

2. Patirtos dvi traumos

IT bandas – per vieną žiemos longraną. Atsirišo batas, greitai pasilenkiau užsirišt ir patempiau šlaunies vidinę pusę. Paskui perėjo į kojos šoną ir veriantis skausmas ties keliu buvo. Subėgau dar Jonavoj Kulvietį, o paskui kokius porą mėnesių gydžiaus. Padėjo kineziterapija. Labiausiai, toks pratimas, kai stovi tiesiai ir vieną koją tiesią užkeli statmenai ant kažko ir tempi šlaunies vidinę pusę. Ne iš karto su kineziterapeutu radom, kad šitą reikalą turėjom sutvarkyt, bet vietoj to, sutvarkėm krūvą kitų – pvz. tiesią stovėseną vaikštant ;).

Pėdos stress fracture – per vieną rugpjūčio longraną. Bėgiojau daug su minimalistiniais NB bateliais ir galiausiai taip ir damušiau. Dar krūviai buvo per dideli ir per tankiai, gal tas. Toks bukas skausmas buvo šone pėdos kur baigiasi kulnas (išorinėj pusėj per vidury). Susigydžiau pats. Nebėgiojau (išskyrus Maratoną ir bėgimą prie jūros nuo Papės iki Liepojos).

Traumos padarė mane sąmoningesniu bėgiku. Nežinau koks būčiau dabar be jų. Ir daugiau džiaugiuos nei liūdžiu, kad jos ištiko. Toks daugiau humble esu. Labiau vertinu paprastą faktą, kad esu sveikas ir galiu bėgti.

3. Didžiausi įspūdžiai

– bėgimas per liūtį namo vasarą. Išsirengiau iki šortų ir atsidaviau tam lietui.

– Papė-Liepoja. Pirmas neoficialus maratonas. Pamenu po to dar žiūrėjau kaip žemėlapyje tas atstumas atrodo – išties daug.

– Vienas toks žiemos longranas, kai nubėgau tamsoj su ciklopo akim nuo namų iki Kačerginės ir atgal. Daug visko prigyvenau ten. Dar gal panašiai naktinis bėgimas Birštone Žvėrinčiaus taku. Įsijungiau ciklopo akies stroboskopinį režimą ir buvo tikras rimtas siaubo filmas su manim pagrindiniam vaidmenyje :). Atrodė, kad pusę kelio kažkas miške seka man iš paskos.

– išmokimas bėgti kartu su Senukų drauge vienu tempu ir be pykčių ;).

4. Skaičiukai

Untitled

raudonas – varžybos
juodas – greičio treniruotė
raudonas fonas – trauma

5. Pirmos vietos

Buvo dvi pirmos vietos. Vienos per vestuves, kai bėgau antros dienos vestuviniam bėgime ir aplenkiau visus kitus svečius :). 3 km trasa, net laiko nežinau kokiu nubėgau.
Kita – viena studentų organizacija pasikvietė skaityti paskaitos į stovyklą vasarą, o paskui buvo mini orientacinis su visokiom užduotim. Tai prisiplakėm su Senukų drauge prie vienos komandos ir visi laimėjom :).
Pirmos vietos nenudžiugino taip, kaip tikėjaus. Ir greičiausiai dėl to, kad nebuvo lygiavertės kovos, nebuvo išvargtos. Tiesiog pasiimtos kaip saldainis iš kitų vaikų :).

Bėgimo taurėj likau 10 vyrų elito grupėj.
Arčiausiau prizinės buvau Saločių pusmaratonio bėgime, kur finišavau berods 6, nes rezultatų internete iki šiol nėra ;).

6. Bėgims yra dar kiečiau nei buvo

Jaučiuos tikrai pabrendęs kaip bėgiks. Ne tiek rezultatų prasme, kiek vidinio tokio jausmo, požiūrio. Žiemą ketinu bėgioti į darbą (papirkau kokią tais Alpine Lowe kuprinėlę tam reikalui). Su ta pačia kuprinėle žadu palakiot ir šiaip kur toliau į miškus ir laukus.

Kitais metais kol kas tik du preliminarūs dideli norai: Gardino-Druskininkų maratonas ir Siguldos kalnų maratonas, pilna distancija. Pas Totilą dar irgi likęs kvietimas maratoną nubėgt :).

Labai džiaugiuos blogo judesiu. Ir bibliotekėle, ir beužgimstančiu “Pingvino kojos junior“ (prijaučiantiems ir gal net mūsų dėka pradėjusiems lakioti), ir žinomumu (Totilas, Žlabys, Grinius, Kinderis, Staškevičius ir daug kitų, kurie tik pradėjus bėgioti atrodė Mohikanais, Korifėjais ir kalnais pas kuriuos turi nueiti Muhametas, o dabar jau ir pakomentuoja, ir šiaip ten viską :)). Labai džiaugiuos kolegomis blogeriais, su kuriais subėgom Baltic Cupe ir išvystėm (ir tikiu, kad dar išvystysim) gražių iniciatyvų. Daug kuom džiaugiuos. Gal labiausiai tai tais vairuotojų žvilgsniais, kuriuos susitinku, kirsdamas savąjį tiltą per Nemuną namolio.

7. O labiausiai

užkabino visai netikėtai BUT220. Pats nesuprantu ko. Pamačiau pas Grinių, kai jis rašė apie BUT85 bėgimą. Panaršiau internetą ir radau tą BUT220. Čia jau grynai iš tos serijos, kur bele kaip dar ne man, bet jau ir nebe taip toli, kad negalėtum pabandyti bent įsivaizduoti. Tas pats buvo ir prieš kelis metus, kai garaže vargau prie vieno dirbinio iš faneros ir klausiaus radijo, o per jį išgirdau tiesioginę transliaciją su Kauno Velomanais, kurie bandė pagerinti LT rekordą ir per parą dviračiais važiavo 500 km. O po kelių metų (gal 4), jau ir pats 400 km su savo miestietišku dviračiu numyniau 24h nevaržybiniam plento maratone. Tai čia gal palikim tokią viešai pripažintą tolimą svajonėlę ant kažkada ateičiai :).

Sėkmės Jums visiems. Džiaugiuos susitikdamas gatvėse, varžybose, šiaip su civiline apranga kur mieste. Jaučiuos jūsų būrio nariu ir suriaumoju karts nuo karto kaip Totilas varžybose.

Reklama

§ 4 Responses to 2013 sezono aptarims

  • camino palmero parašė:

    “Daug kuom džiaugiuos. Gal labiausiai tai tais vairuotojų žvilgsniais, kuriuos susitinku, kirsdamas savąjį tiltą per Nemuną namolio.“

    O kas čia per ypatingi žvilgsniai? Klausiu, nes kartais man bėgant kokį 14ą kilometrą treniruotėje (pavargus), priekyje stovinti grupelė, atsisuka (visi sutartinai) ir SPOKSO kokia 20s kol prabėgu. Ir visad kyla noras aprėkt, kad spoksoti nemandagu ir šiaip.. Ar aš blogas žmogus, kad nesidžiaugiu tais žvilgsniais? :))

  • Kiborgas parašė:

    Aš tai džiaugiuos, nes jaučiu, kad pozityvną įtaką galbūt darau. Truputį pashakinu nusistovėjusią pasaulėžiūrą, kad su mašinyte visur reikia važinėt. Tuo džiaugiuos.

  • Dovilė parašė:

    Šaunūs metai! Iš tiesų per visokias “bėdas“ gaunam tokių pamokų, kurios tas bėdas atperka su kaupu. O apie tiesų vaikščiojimą turėsi kada papasakoti plačiau, nes aš vat pati jau kurį laiką bandau darbe tiesiai sėdėti, o einant bandau save įtikinti kad einu su krištoline karūna ant galvos :))) Deja viskas savamoksliška, labai būtų įdomu profesionalesni pastebėjimai.
    Beje, man tai įsimintiniausi ilgabėgiai buvo žiemą per pūgą.. Tai tie nuotykiai jau vėl netrukus prasidės..
    Gerų bėgimų ir sėkmės!

  • Kiborgas parašė:

    Dėl to tiesaus vaikščiojimo, tai man esminis buvo, kad natūrali laikysena yra tokia, lyg kažkuo didžiuotumeis (t.y. išpūst krūtinę kažkiek). Siejasi ir su pasitikėjimu savimi. Tai kurį laiką taip vaikščiojau. Dabar jaučiu, grįžtu vėl prie senų įpročių, kas nėra gerai 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading 2013 sezono aptarims at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: