Pvz. Pakruojo dvaro takais

spalio 8, 2013 § 3 Komentaras


Tai buvo vienintelis likęs Bėgimo taurės etapas, kuriame dar nebuvau bėgus. Ypatingas dar ir tuo, kad Pakruojyje gyveno mano seneliai. Pirtyje dar sutikau tam pačiam name gyvenusį kaimyną. Buvo gera, pabuvot ten, kur gyvena artimi mano giminei žmonės. Pakruojis man asocijuojasi su grybais ir zaporožiečiu. Aš būdavau atsakinga už voveruškas ir posūkių rodymą (jei kam teko birbent tuo kibiriuku, tai žino, kad posūkių jungiklis yra tokia keista pimpačka vidury panelės).
Šių metų tikslas buvo sudalyvauti visuose bėgimo etapuose. Dabar atrodo, kad ir mano tikslas buvo toks. Iki pilnos laimės liko Rumšiškės. Spaudžiu ranką tam, kam kilo ši nuostabi idėja. Be pačio bėgimo ir varžymosi arba nesivaržymo momento, yra daug kitų, kurie traukia važiuoti į nebūtas vietas.

Pvz. susitikti iš visos Lietuvos susirinkusiais pažįstamais, matytais ir draugais.
DSC_0053 Pvz. Pakruojo dvare galima pamatyti tualetą, kuriame nuleidžiama ne vandeniu, nes dvaras neturėjo vandentiekio, o žemėmis. Tualetas ne kambarys, o spinta. Ir ne, bėgikai juo nesinaudojo.

Pvz. po bėgimo galima atsipalaiduoti viešoje pirtyje. Kaip dažnai pabūni Pakruojo, o ir šiaip viešoj pirty? Dar vienas pirmas kartais. Pirtis maža, bendra vyrams ir moterims. Persirengimo kambarys irgi bendras. Aplink šurmulys su įspūdžiais ir pikantiškomis detalėmis. Kažkas pasakojo, kad po maratono viešoj pirty pirtinosi ir moteriškė. Vyriškai skubėjo atsiprašinėt dėl adomo kostiumų. Maždaug taip –  atleiskit mes čia vyrai nuogi pirtyje. O ji – tai, nieko tokio, po 40 km kiek ten iš jūsų vyro likę.

Pvz. finišavus gali baigtis medaliai. Neužtekom medalių, sako mergaitė. Kitas sako, et.. na ką – maximoj nusipirksim :))

Pvz. gausi košės ir arbatos. Prie vieno stalo su kolegom susisėsi.

Pvz., o čia pastaruoju metu yra įdomiausia renginio dalis – vaikų bėgimas! Pakruojyje iš toliau stebėjom, o “Bėk už Kauną” bėgime visos pabiručių emocijos buvo kaip ant delno. Vienas susinervino ir nestartavo. Kitas bėga ir tėvelių ieško, akiniai krenta, kepurė nuo galvos smunka – vos kelią mato, bet lekia kaip sugeba vinguriuodamas. Juokingi maži ufonautukai 🙂

Pvz. gali aplankyti Pakruojo restoraną, ar piceriją. Vietinę kultūrą pajusti ir pigiai papietauti. Paskaityt “Pakruojo kraštą”, sužinot, kuo čia žmonės gyvena. Pasidaryti į gyventojus, pabūti miestelio tyloj, išgirsti kaip kažkas netoliese pjauna malkas, užsimerkti ir pasvajoti, kad beveik norėtum čia gyventi.

Taigi, labai daug gerų dalykų yra bėgimo taurės etapuose.

Ak, taip, ir bėgti ten galima. Man bėgosi sunkiai, klampiai kažkaip. Atgarsiai po maratono matyt. Ir mezgasi keisti pokalbiai su kūnu 🙂
“Mhm, tai tu po kiam nori bėgt? Na tada tempk kalorijas čia, aš žinau kur jas sandėliuoti.” Prisisandėliavo kūnas. Tik, deja, nežino, kad po 40 km kas antrą savaitę jam nereiks nubėgt.

Šiandien bėgau ir pagalvojau – kaip gera neskaičiuot laiko, nebėgt jokių “reikia” kilometrų ir kaip gera, kad galiu bėgti.

Advertisements

§ 3 Responses to Pvz. Pakruojo dvaro takais

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Pvz. Pakruojo dvaro takais at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: