Ultra LR. Papė – Liepoja

rugsėjo 7, 2013 § 9 Komentaras


Pasiruošimo programa rodė 24 km LR tą savaitgalį. Bet juk galima suklysti ir pagalvot, kad reik nubėgt 42. Tas suklydimas ne be reikalo. Gavom mėgėjų entuziastų pasiūlymą pabėgiot pajūriu. Nuo Papės iki Liepojos. Oro linija nupiešė visus 42 kilometrus. Keistas sutapimas, nes maratonas irgi yra 42 km distancija. Suvedžiau gūglėj “what is the answer to life the universe and everything“. Visi ženklai rodė, kad reikia bėgt 🙂

Sprendimas priimtas, savaitgalis užbukintas – metas panerimaut. Gal kiek per daug paskutinę peakinimo savaitę? Pajūris grasino smėliu ir nelygumais, kurie prišaukia traumas, o atšiaurus vėjas ir lietus – peršalimo pranašas? Šarūnas ir Andrius praeitais metais išbandę Latvijos pajūrį, nestabdydami dalinosi pikantiškomis detalėmis. Žmonių tose teritorijose neįtikėtinai mažai, nes po karo iš bunkerių griuvėsių sklinda radiacija. Pajūriu bėgioja pikti šernai, kuriems tik ir rūpi, kaip iškasti tau achilą. O iš pušyne rastų kaulų, jie greit susigaudė, kad matyt apylinkėse siautėja serijiniai žudikai. Nežinau, ar skaitytojau, tave kartais apima jausmas, kad elgiesi neteisingai, taip nereiktų, normalūs arba “normalūs“ žmonės taip nedaro, bet tu vistiek darai ir turi vidinį žinojimą, kad tau to labai reikia, no matter what?

Visą laiką vėjas pūtė į nugarą, gavom porą lašų lietaus, truputį saulės spindulių. Oro sąlygas pavadinčiau idealiomis. Pirmus 7-8 km bėgom pušynu, tada pasukom kranto link. Va čia, galvojau, bus didžiausias iššūkis. Bėgti prie pat kranto ant kieto šlapio smėlio su nuolydžiu į jūra, amen Juze čiurnom, ar klampoti ant sauso? Bet Latvijoj viskas kitaip. Naktį buvo palynoję, didžioji dalis paplūdimo buvo tinkama bėgimui. Ir čia prasidėjo visas gerumas. Aplink laukinis pajūris, be mūsų daugiau nei vieno žmogaus, tik smėlyje įspaustos čiabuvių kanopos. Bėgam niekeno žemėje.. Nuostabus jausmas. Tokį tikriausiai patyrė Kolumbas, atradęs Ameriką.

WP_20130831_001Matosi vienas iš sustojimų. Ten, kur jūra, žemė ir dangus sueina į vieną tašką.

Beje, didelis dėmesys ruošimuisi pasitvirtina ir atsiperka. Iš pradžių galvojom apie du sustojimus, bet darėm tris. Nežinau, ką mes būtumėm darę be pastovaus maisto ir gėrimų tiekimo. Mano degalai buvo per LR pasitvirtinusi bananų, vandens ir vichy sport kombinacija.  Exercise Physiology sako, kad gliukozė-monosacharidai yra geriau nei fruktozė tokiems bėgimams, bet man tie bananai kažkaip veikia. Jei apie degalus.. Po bėgimo keletą dienų trukčiojo akis. Gal apie rimtesnį recovery gėrimą reiks pagalvot po VM13.
Po sustojimų buvo sunku vėl pradėti judėt. Kažkaip iškrypuodavom. Pusę mūsų komandos kankino traumos – čiurnos, stress fracture’ai. Po antro sustojimo klegesys, pokalbiai ir juokas tilo, atrodo kiekvienas bėgo savo tempu ir within. O visai sunkiausia buvo žiūrėt į Liepojos stadiono prožektorius paskutiniuose 6 km. Jie taip lėtai artėjo. Tada jau buvo pagavęs tunelinis matymas. Prasidėjo siurelistiniai epizodai. Hipnotizavausi žiūrėdama į savo judantį šešėlį – “o jeigu šešėlis yra tai, kas aš esu, o visa kita, kas yra dabar realybė yra šešėlis …….?“

WP_20130831_14_59_25_ProTolstatys stadiono bokštai. Po 35 km.

Gal bėgau nuo egistenciją judinančių minčių, gal dėl to, kad norėjau kuo greičiau pasiekti finišą, bet paskutinius keletą kilometrų variau 5 min/km tempu. Girdėjau, kaip bėgdamas šalia Andrius sveikino kirtus 42 km 195 m. Uf.. Išgyvenau euforiją, kad jau viskas baigėsi, kad Tai padarėm. Dar keli šimtai metrų iki finišo – ilgosiom mirksinčio Volvo. Buvo velniškai sunku, bet beprotiškai gera 🙂

Važiuodami atgal nusprendėm, kad mes jau ULTROS. Nubėgom daugiau nei maratoną! Būtinai reikėjo atšvęst.

Pingvinų kojos bėga pirkti alaus

Kažkur skaičiau, kad laimė ir džiaugsmas yra tokios emocijos, kurių neišeina išgyvent vienam. Liūdėti, pykti ir nerimauti gali sau vienas. Džiaugsmą išgyventi reikia žmonių. Ačiū draugai.

Tokia vat Ultra pingvinų istorija. Tikiuosi išaugs į tradiciją, gal į tarptautinius bėgimus (Klaipėda-Liepoja?) 🙂 Kas keisčiausia kitą dieną jautėmės puikiai. Recoveriui važiavom grybaut.

Dabar stipriai sumažėjo maratono baimė. Jaudinuosi, bet laukiu VM13 iššūkio ir jaučiuosi jam pasiruošusi.

Gero bėgimo ir susitiksim Subačiaus įkalnėj rugsėjo 15 d.!

Sako “don’t let your ego write checks your body can’t cash.“ 🙂

—-
Nuotraukų, video autoriai Šarūnas ir Andrius.
Reklama

§ 9 Responses to Ultra LR. Papė – Liepoja

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Ultra LR. Papė – Liepoja at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: