Kūno reikalai

birželio 1, 2013 § 9 Komentaras


Šiaip tai, kad ilgai nekankint to nenorinčių, iš karto pasakysiu – šis įrašas apie kakučius ir sysiukus. Tai jei kam ši tema nekelia itin didelio žavesio, neskaitykit.

O parašyt tai visai nedaug noriu. Pastebėjau, kad mano kūnas kažkaip supranta iš ryto, jog šiandien varžybos ir iš pradžių pradeda daryti daug kakučių. Kartais net 3 kartus nuo atsikėlimo iki starto, kuris ~12ą valandą. O paskui daro daug siusiuko. Irgi kartais net 2-3 kartus per paskutinę valandą iki starto.

Tai siusiukus dar dar. Adrenalinas ten ir visa kita. Ir bėga toks baltas, ne geltonas. Tai čia turbūt, kad adrenalino prisisiurbęs?

Bet paaiškinkit jūs man kakučius? T.y. suprantu, kad kūnas žino, jog šiandien varžybos. Nes aš žinau. T.y. mūsų abiejų (kūno ir mano) smegenys žino. Bet iš kur kūnas supranta, kad šiandien varžybos? Negi jis sąmonę turi? Mąsto, jaučia, supranta? Ar čia tiesiog Pavlovo reikalas? Ištreniruotas refleksas? Sąlyginis. Kaip kokiam ciuciukui. Bet jei refleksas, tai irgi neaišku. Juk varžybu nebėgu kartą per savaitę, sakykim, sekmadieniais. Bėgu visaip. Kartais išvis sausra būna ir jokių varžybų, kartais dvi iš eilės ir t.t. Tai kaip čia jis išsitreniravo? Išeina, kad man pačiam smagesnė atskiros kūno sąmonės alternatyva…

O čia gi galingai viskas. Patys pagalvokit. Jei yra mano sąmonė ir kūno sąmonė, tai galime diskutuoti apie jų tarpusavio santykį. Pykstasi, draugauja, nekenčia, užjaučia ir t.t. Jei gerai sutariu su kūno sąmone, tai ir bėgasi smagiau. Jei laužiu, tai spiria man atgal. Jei laužiu dar labiau, traumą iškrečia. Harmonija ir disonansas. Kažkur skaičiau apie tyrimą, kurio metu bėgikus sudalino į dvi grupes ir vieniems sakė bėgimo metu labai įsiklausyt į savo kūną, o kitiems bandyti mintimis skrajoti kažkur daug toliau, disocijuoti, ignoruoti. Tai geriau sekės tiems pirmiems.

Dar labai atsimenu Staškevičiaus atsakymą vienam klausėjui kokio tais susitikimo metu į klausimą “Ką jūs galvojate, kai bėgate maratonus?“ (nes, suprask, labai daug laiko yra nieko neveikiant galvoti). Tai Igno atsakymas buvo apie tai, kad bėgant tiek daug reikia visko stebėti, kad nelieka laiko kitoms mintims (čia, tikėkimės, labai neiškreipiau žodžių ir minties).
Man irgi taip. Nike praeitą sekmadienį 5 km taip praskuodžiau, kad net nespėjau peržiūrėti ar gerai visą bėgimo formą susistačiau. Ar užpakalis dirba, nugara tiesi, midfootinu ir t.t. Pirmą kilometrą reikėjo tūkstantį bėgikų aplenkt, antrą kilometrą iš tos inercijos per greit variau, trečiam jau kažką kažką pradėjau stebėt ir buvo šaukštai po pietų, nes per greitai pradėjau.

Kad užbaigt ne apie kakučius ir siusiukus. Pastebėjau dar vieną dalyką, kad prieš varžybas (ypač vasaros, šilumingas) taip suima miegelis. Bele kaip. Ypač jei reikia laukti starto daugiau nei 30 min. Išsijungimas. Suspend ir sleep režimai viename. Gal irgi nujaučia kūnas, kad čia tuoj tuoj reikės padirbėt iš peties (ir iš liemens, dubens, širdies), tai pasiprašo time-outo truputuką?

*

Sudėtinga čia viskas. Tie kakučiai tai visai pritrenkė, kai supratau. Nu nes gi taip. Iš kur mano kūnas žino, kad reikės šiandien bėgti? Kaip aš jam tai pranešu? Kad jis ima ir nusprendžia pats palengvėti, jog bėgimas lengvesnis būtų?

Reklama

Tagged:

§ 9 Responses to Kūno reikalai

  • Giedrius parašė:

    Startinis jaudulys. Man irgi taip būna prieš kokias varžybas ar koki svarbesni įvykį.

  • padugnini parašė:

    Gal vaidenasi, kad kažkur skaičiau jog šitie kūno sąmonės ir sąmonės sąmonės santykiai yra specialiai moksliškai tirti kažkur kariniuose reikaluose. Prieš ataką kareivukų kūnai visokių triukų iškrečia, tai rūpinasi patrankų mėsa. Dar berods ir Remarkas yra tai apdainavęs.
    Nors ir čia reiktų kreiptis į kokį sysologą iš kakografijos instituto. Mes tai ką, tik mėgėjai…
    Beje, kaip ten Vilniuj susibėgo?

    • Kiborgas parašė:

      Neblogai, truputi per greit pradejau, bet i pirmus 150 finisavusiu tilpau 5 km distancijoj.

      Sent from my Nokia phone

  • Petraitis parašė:

    Cha, reiškia ne vien man taip būna 🙂 Tokių yra daugiau 🙂
    Ar planuoji bėgti birželio 9d.?

    • Kiborgas parašė:

      Che 🙂 Birželio 9 vyks super slaptas ir privatus Pingvinų 3 km bėgimas/varžybos. Su Kauno maratonu nekonkuruojam, bet ir nedalyvausim. Kitais metais gal visai.

      • Petraitis parašė:

        Matai kaip 🙂
        Žiūrėk reikia patarimo, noriu bėgti Elektrėnuose pusę maratono, bet matau, kad ten kolkas nėra gausu dalyvių, ir darosi nejauku, nes tai būtų pirma tokio nuotolio distancija, o atbėgti paskutiniam, ko tais nejauku 🙂 Kaip manai, iš patirties, turėtų jų atsirasti daugiau?

      • Kiborgas parašė:

        Gali paziureti lbma.lt praeitu metu situ varzybu rezultatus. Nemanau, kad maziau siais metais suvaziuot. Labai liuks sitos. Vienos is nedaugelio, kur visa atstuma nuo a iki b begi, nereikia ratu sukti keliu.

        Sent from my Nokia phone

  • Arturas parašė:

    Kad jau uzmaciau kalba apie Elektrenus, uzklausiu, ar buna ten tos atsigerimo stoteles bent kas 5km? Ar situo reiktu pasirupint jau paciam. paciam noras yra kiles dalyvauti, praeitais metais kiek maciau apie 150 dalyviu buvo, o trasa turetu but puiki (manau).

    • Kiborgas parašė:

      Būna. Bent jau man, kai bėgau, tai tikrai užteko skysčių. Nors diena pasitaikė vėjuota ir debesuota, tai lengviau dėl to buvo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Kūno reikalai at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: