Traumos pabaiga

gegužės 15, 2013 § 5 Komentaras


Nuo kovo 4 iki šiandien gegužės 15 d.

Nu ir gerai. Tik du mėnesiai su biški.

Šiaip tai nesu pilnai sveikas, nesu sugrįžęs į prieštrauminį lygį fizinės formos prasme, bet manau, kad nebesu traumuotas. Mindsetas pasikeitė, jei taip protingai išsireiškus. Daugiausiai davė tokia A.Beisser knyga “Skrydis be sparnų”. Pats Beisser buvo labai rimtas tenisininkas ir pašauktas į JAV karą su Vietnamu susirgo poliomelitu. Mėnesiui po diagnozės praėjus buvo atrasta vakcina ir poliomelito kaip ligos beveik neliko… Beisseris buvo paralyžiuotas visas, turėjo beveik pastoviai naudotis dirbtinio kvėpavimo aparatu ir t.t. Žodžiu, viskas nuplaukė. Visos ambicijos, visos sportininko viltys ir lūkesčiai. Skaitydamas išgyvenau kokį tais sudėtingą pojūtį: bėdavojuosi kaip man blogai, o čia žymiai blogesnėje objektyviai padėtyje žmogus tūsina ir mėgaujasi gyvenimu.

Kad ilgai nevargint, esminis principas – susitelkti ne į tai, ko netekai, bet į tai, ką gali dabartinėje situacijoje.

Pirmu atveju (į tai, ko netekai) – labai arti depresija. Aš toks nuskriaustas. Gyvenimas neteisingas. Visi bėga patenkinti, o aš, kuo aš nusikaltau?
Antru atveju – gyvenam toliau. Sunkiai kartais, kartais lengviau, bet vilties daugiau. Pagrindo daugiau. Nes koją statai ne į tuštumą, ne į ten kur ji turėtų būti ir kaip turėtų neskaudėti, bet ten, kur ji dabar yra ir kaip ji dabar yra.

Beisserio knygoj stipriausia vieta buvo, kai jis rašo apie vėlesnį save. Apie priėmusį negalią ir susitelkusį į galią. Savo dabartines galimybes. Įsidarbino psichiatru, reziduoja sau savo vežimėlyje ir kažkas užklausia: “O ar jums nesunku, kad negalite vaikščioti?”. Ir tada jo galvoje vyksta įdomus persikeitimas, nes jis vėl priverstas prisiminti, kad negali vaikščioti ir pradėti galvoti apie tai, ko jis negali. Truputį pasierzina, paliūdi, kažką atsako ir vėl keičia žiūrėjimo tašką, grįžta į galimybes. Tai va ši vieta man buvo stipriausia ir padėjo išjudėti nuo praeities į dabartį ir ateitį.

Trakų maratonas irgi lūžiu pasižymėjo. Lūžau antro rato pabaigoj. Įsiskaudėjo koja. Paėjau truputį. Kirtau antro rato finišą ir prisėdau su vandeniu. Galvojau, kad nusiėmiau. Save. Nuo varžybų. Girdžiu – kažkas riaumoja. Ar tai urzgia. Pasirodo Totilas. Ketvirtą ratą pradėjo skausmuose ir kovoj su savais demonais. Palydėjau akimis. Sulaukiau Senukų (ir mano) draugės. Sėdžiu toliau. Ir tada užmačiau pas kokį tais 2 ratų bėgiką, kad labai gražus medalis :). Nu ir nurisnojau likusius du ratus. Tai paeidavau, tai pabėgdavau. Stebėjau kitus, pakalbinau. Galvą į Galvės ežerą įkišau atsivėsint. Ir buvo labai gera. Kažkur tuose dviejuose ratuose ir palikau senąjį save su senomis savo galimybėmis, potencija ir erekcija. Geležies ir tepalo kvapu. Suspurdo kiborgo širdis…

Ir toli dabar visi tie laikai, visi siekiai, visos ambicijos. O bėgimas arti.

Advertisements

Tagged:

§ 5 Responses to Traumos pabaiga

  • padugnini parašė:

    kiborgas su širdim…. pala pala, juk tai Geležinis Medkirtys 🙂

  • Tomas parašė:

    Teisingai įkvepiančios knygos – vienareikšmiškas gėris, dažniausiai pranokstantis visus nūdienoje madingus efektyvumų/lyderysčių/coachingų trenerius-mokytojus ir panašaus plauko atstovus… 🙂 Nors ir šie gal nėra labai blogai.

    • Kiborgas parašė:

      Knyga apskritai nėra labai blogai. Nors į madingas žiūriu su skepsiu. Skaitysim ir tamstos, Tomai, risnojimo užkulisius 🙂 Sveikinu prisijungus!

      • Tomas parašė:

        Ačiū! Stengsiuos risnoti tik pirmyn, o rezultatais žadu pasidalinti. Vienok jau Pingvino kojos ir daugelis kitų blog’inančių bėgikų įkvėpė, tai taip ir norisi nesustot vos pradėjus… 😉

  • Gintaras parašė:

    Pabaiga tai pabaiga.
    Daug kartų po 5, po to daug kartų po 6.
    Pavydžiu nuostabios gamtos, ypač galvos įkišimo.
    Greit bėgsiu Vilniuje, kur čia tą galvą įkišus, i Nerį, Vilnelę.
    Nežinau ką ištrauksiu.
    Dar truputį domina potencija ir erekcija.
    Laimingai, greit kartu prasibėgsime varžybose.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Traumos pabaiga at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: