Ir stok už garbę Lietuvos

gegužės 2, 2013 § 4 Komentaras


Atvažiuoji. Apšyli. Startas. Prabėgi. Medalis į dantis ir šauni namo. Nejaugi daugiau niekas neįdomu? Ar apniko bėgikiškas nubukimas? Suvartoti bėgimą, kaip fast food.

Esu tokių bėgimų pasidarius. Ypač Kalėdinis Vilniuje buvo tiksliai toks – nieko nemačiau, nieko negirdėjau, piktinaus dėl bet ko. Bet ne organizatoriams čia priekaištas, čia apie mane. Galima paburbėt, kad marškinėliai yra iš medvilnės. Baisu!

“Stok už garbę Lietuvos” buvo pirmosios mano bėgimo varžybos. Prieš dvejus metus buvau tarp 25 bėgusių merginų devinta 5 km distancijoj. Mano garbė Lietuvai buvo reiškiama beveik 30 min. Oh, sunkios buvo man tos minutės 🙂 Gavau gyvą parašą iš Jo Ekselencijos V. Adamkaus, kančią skalavau smetoniška gira ir buvo taip labai gera, pamenu. Tarp šurmuliuojančių 86 bėgikų tada pirmą kart pamačiau Sadą. LŽŪU tinklinio komandos treneris A.Kazlauskas pasirodė esantis visa širdimi  bėgikas. Kažkaip tada labai jautėsi patriotiškumo gaida – čia žmonės,  kurie mato ir šviesias spalvas apnukusioj Lietuvoj. Būdami modernaus pasaulio dalimi, moka džiaugtis didžiais žmonėmis, kurie kažkada kėlė vėliavą virš Atlanto.

Vakar skambant Lietuvos himnui nukeliavau į šiuos prisiminimus. Jaučiaus dalyvaujanti labiau šventėj, nei bėgime. Nei nukeltas startas, nei pasišvilpavimai, a nei šunes man netrukdė. Jei kam trukdė, tai čia didele dalim jų pasirinkimas. Kaip ir aš rinkausi Kalėdinį bėgimą junk food’o pavidalu.

Šį kart bėgimas man buvo ne varžybų vartojimas, o pasimėgavimas švente. Labai užskaitau bėgiką numeriu 41. Bėgo įspūdingu greičiu, mane lenkė kokiu ratu tikriausiai, bet užkrėtė entuziazmu ir tokiu tyru džiugesiu.  That’s the spirit! Ačiū!  

(Šaltinis: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.4886461082925.1073741828.1339601500&type=3)

Dar buvo tokia moteriškė kavinėj netoli prezidentūros, pavadinsiu ją VarykMergaiteNepasiduok. Atrodo ji pasiėmė daugiau euforijos palaikydama bėgikus, nei patys bėgantieji 🙂 Leidžiu galvoti, kad tai susiję su gera nuotaika. Gal šiek tiek su tuo, kad spjoviau į griežtas bėgimo programas ir su tuo, kad sugrįžo bėgimo džiaugsmas. Gal prisidėjo tai, kad prieš keletą dienų myniau iš Vilniaus į Kauną, todėl bėgimo krūvio diskomfortas nebuvo didesnis nei tas, kurį patyriau 8 val. pučiant priešpriešiniui vėjui. Jaučiaus stipresnė, greitesnė ir pagal endomondo sumušiau savo 10 km rekordą.

PB10

Antrame rate Kiborgas sušuko, kad esu 14 tarp moterų. Iki tol labai savęs nealinau tempu, todėl paskutinėj atkarpoj buvo proga atiduot visas jėgas. Lėkiau į finišą labai susikaupus, ir jau buvau pasiruošus lenkti vieną bėgiką, kai mane pasiekė A.Kazlausko : “Palik tu tą berniuką. Kur tavo šypsena?” 🙂

Dar turiu du atsiprašymus. Atsiprašau vyruko, kurio vos nenuskyniau sprausdamasi į Soboro kampą. Įsivaizdavau, kad aš jį aplenksiu iš dešinės pagreitėdama. Neapskaičiavau to savo “žaibiško spurto” trečiame rate ir pečiu kabinau tą vyruką. Nieko jis man nesakė, tik piktai pažiūrėjo. Kitas yra toks keistas. Kaip yra su spjaudymųsi ir burnos gargaliavimu bėgant gražiausioj Kauno vietoj? Antrame rate svarsčiau kaip iš už juostų šiukšlių dėžes pasiekti, trečiame tiesiog atsirišo visos normos ir moralės. Et.

Pabaigsiu paminėdama savo prosenelę, kuri būdama virš 90 metų pėstute iš Berčiūnų į Panevėžį (10 km) pas gydytoją eidavo. Kartą sustojo mikriuko vairuotojas ir klausia, ko ji autobusu iki Panevėžio nevažiuoja. “Ai, kad man sunku į tą autobusą įlipt, aš geriau nueisiu”. Kieta senučiukė buvo!

Advertisements

Tagged:

§ 4 Responses to Ir stok už garbę Lietuvos

  • padugnini parašė:

    a jo, ta moteriška Vilniaus gatvėj ne tik mergaitėm, bet ir vyrukam rėkė. Fainumėlis 🙂

  • kiborgo giminaitė parašė:

    O ta kelionė iš Vilniaus į Kauną tai čia Kiborgo skirtas išbandymas/patikrinimas prieš tą birželio šventę?:))

  • Dovilė parašė:

    Ot reikėtų iš tiesų visiems bėgikams bent kartą pastovėti už linijos ir pasirgti 🙂 Iš tiesų labai kabina. Ypač kai bėgikai atreaguoja.

    Nuo to karto aš visuomet stengiuosi reaguoti į palaikyma (jei dar būna likę tam jėgų 🙂 ) ir ypač palaikyti vienišus, nedrasius sirgalius 🙂 Kokios džiugios tada būna jų akys.. Vien dėl to verta bėgti 🙂

    Na super Tavo prosenelė 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Ir stok už garbę Lietuvos at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: