Nebėgiojimo obsesijos ir viltys

balandžio 4, 2013 § 4 Komentaras


Nebėgioti nesunku – sunku gyventi nebėgiojant.

Obsesijos

Beveik prieš metus parašiau apie priklausomybę nuo bėgimo, tada buvau užtikrintas, kad čia ne man. Bet reikėjo metus pabėgiot, paskui priverstinai nutraukt bėgimą, kad permąstyčiau.
Obsesijos – tai įkyrios nepageidaujamos mintys. Jei jau taip oficialiai. Subjektyviai obsesijas kildinu nuo “obsessed”, apsėstumai. Apsėstas bėgimo. Negali negalvot, negali nebėgt, negali neskaityt apie tai. Traukia ta veikla tave pas save, vis daugiau į ją nyri, tada išmeta lauk ir žiūri, kad tuštoka tam tavo gyvenime. Ne kažką be bėgiojimo. Tada sėdi žaist kokius Heroes 3 (bent man stipriausias žaidiminis drug) ar gert alaus, ar taip pat obsessed stangrini užpakalį (gluteus maximus ir medius). Galiausiai – nes jau esi per daug protingas, kad nematyt – išeini visai į kosmosą ir pradedi galvot, kad nėra prasmės. Niekame. Paskaitai Pokalbius su Parulskiu ir tik dar labiau tuo įsitikini:

“Pabaiga man niekad nėra tokia svarbi kaip kokia galutinė ištarmė, turinti viską paaiškinti; nes žmogaus gyvenimas nepaaiškėja, jis nutrūksta staiga ir beviltiškai, ir nieko neatsitinka. Man pavyzdys – Gedos mirtis: numirė toks žmogus, ir ką – niekas neišprotėjo, sraigės nevirto dinozaurais, niekam dėl to galvos labai neskauda, nebėr žmogaus, tai nebėr. Ir mūsų taip pat nebus. Taip ir turi būti, nieko nepadarysi. Todėl visos tos pabaigos, herojiški pasakymai, apibendrinimai – šūdas visa tai. Žmogaus gyvenimas dažniausiai nutrūksta neįdomiai.”

Viltys

Pradedi mokytis kokį tais “Gamification” courseroj. Pasakoja dėdis iš Amerikos apie veiklų sužaidiminimą, žaidimų elementų pritaikymą nežaidiminėse situacijose ir kaip pavyzdį pateikia Zombies Run. Puoli guglint kiek kainuoja senesnis iPhonas skelbiu.lt. Atsigauni: “kai pasveiksiu, nebus galima grįžt iš karto į senesnius krūvius, pradėsiu kaip pradinukas ir bėgsiu nuo zombių”. Ot bus smagu.
Žurnalo redaktorė atsiunčia pasiūlymą nemokamai užsiregistruoti Nike-Vilniaus pusmaratony (kaip žurnalistui), registruojuos atsargiai į 5 km, gaunu atsakymą:

“Sveikinu užsiregistravus į tikrai didelės ištvermės reikalaujančią trasą!”

Tyliai krizenu, o paskui susimąstau – kad gal tikrai? Vėl pradinukas? Vėl nuo 0, atsargiai, saugantis, bėgimas kaip terra incognita.

***

O sunkiausia, tai kad nuėjau pas labai į visumą orientuotą kineziterapeutą. Aš jam sakau, kad skauda čia, o jis visą kūną apžiūrėjo ir prisakė kitą koją stiprint, stuburą miklint ir t.t. Bet dar svarbiau – išmokt nebelaužyt savęs, turiu pakeist į galiu, atjautą nukreipt į vidų, tada viskas gausis. Suprantat, man tai čia kaip iš kiborgo į žmogų atvirst. Visa tapatybe surizikuot…

Advertisements

Tagged:

§ 4 Responses to Nebėgiojimo obsesijos ir viltys

  • Marius parašė:

    Tai kaip ten tau gydytis sekasi? Kada jau vėl rausi? Mane tai ligos ir peršalimai puola, jau antrą setback’ą apturėjau pasiruošimo cikle. Keikiu žiemą visais įmanomais žodžiais, bet negirdi..

  • Kiborgas parašė:

    Testinis “rovimas” už dviejų savaičių su trupučių (04.20), bus matyt tada. Užpakalį tikrai jaučiu kiekvieną rytą, o kaip ta juosta gyja (ITB) – sunku pasakyt netikrinant (o tikrint negalima).
    Laikykis ir pats. Dėl užsitęsusios žiemos tikrai kažkokia nesąmonė.

  • juozapas parašė:

    Sveikas,

    Lygiai tam pačiam bėgime manau gavau lygiai tokią pačią traumą (irgi manau). Daugiau nuėjus (~10 km), pabandžius pabėgt po kelių šimtų metrų pradeda skaudėti dešinio kelio dešinėj pusėj kažką, velnias žino ką. Taip pat ruošiausi maratonui, buvau nubėgęs ir porą pusmaratonių (ilgiausios distancijos) pasiruošimo metu. O dabar nuo tos dienos buvau pabandęs vieną kartą prasibėgt ir supratau kad nieko gero. Tik rytoj eisiu pas gydytoja, kažkaip baisu kad pasakys kažką ko nenoriu išgirst 😦

    Linkiu sėkmės gydantis ir manau kažkada susipažinsim dar bėgimo varžybose ir pasijuoksim iš šitos traumos! 😀

    • Kiborgas parašė:

      Užuojauta.
      Aš pats jau gerėju. 04.20 bus matyt kaip ten viskas. Šiaip ir po traumos mano koja gal kokius 4 km atlaikė be jokių skausmų didesnių, tai gal būsiu išsikapstęs visai dar lengvai.
      Parašykit, jei netingėsit, kokias prognozes jums daktarė susakė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Nebėgiojimo obsesijos ir viltys at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: