Kelyje

lapkričio 25, 2012 § 13 Komentaras


Kai sutikau senai matytą, manęs jis paklausė kuo aš dabar užsiimu. Prie kelių veiklų pridėjau bėgimą. Pašnekovui atsirado proga pašmaikštauti. Nuo ko gi tu bėgi? Sakau, gal bėgu į kažką, ne nuo kažko. Bet čia matyt galima pratęsti filosofinę mintį. Jei bėgi Į, tai reiškia bėgi ir kažką palieki UŽ nugaros – NUO kažko. Toliau pasidarė aišku, kad mes visi kelyje – kažką paliekam, kažką pasitinkam, kažkur atsiduriam su kažkuo atsisveikinam.
Šį savaitgalį skaičiau “Pasaulis pagal Barą“. Nežinau, ar kam teko girdėti apie tokią avangardinę grupę “Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“, ar teko matyt Artūro Boryso (Baro) mėgėjiškus filmus, bet tiems, kurie matė tikriausiai paliko laisvės pojūtį. Aš su Baru susipažinau per šią knygą, kurioje aprašytas laisvas, kūrybiškas žmogus, toks, kuris netelpa į jokius normalaus žmogaus rėmus. Sukėlė daug pamąstymų ta knyga – kokie mes būtume jei būtumėm augę laisvesnėjė aplinkoje, jei nepriimtumėm rimtai sociumo taisyklių, nebijotumėm reikšti protesto, nuomonės ir šiaip reikštis – būti kitokiu, gal kartais nesuprastu. Ten, kur atitrūksi nuo visų kitų, tikriausiai jautiesi vienišas. Eiti prieš srovę gali, kai sipriai jauti savo kelią. Nesvarbu, kas ta srovė būtų, tėvai, darbdaviai, bendrai visuomenės normos, kuo ji stipresnė, tuo stipresnis viduje užtikrintumas daryti savaip. Skaičiau tą knygą ir sproginėjo protas.
Ryte išbėgau spontaniškai. Kol bėgant kratėsi sujauktas protas, pradėjo dėliotis mintys apie bėgimą. Ne tos, kurios skaičiuoja kilometrus, galvoja apie greitį, ar apie tai kaip reikia treniruotis ir kalba sporto medicinos terminais. O toks visiškas grįžimas nuo bėgimo raketų mokslo prie bėgimas vulgaris. Juk bėgu tai aš, ne lengvatletė, ne ta, kuri treniruojasi varžybom ir siekia rezultato. Ir man taip palengvėjo. Atrodo, nebuvo viduje tos konkurentės, kurią turėjau nugalėti. Leidau sau tiesiog bėgti, be priekaištų už per aukštai pakeltas rankas, ar pakirbinimu, kad jau dabar nuo chi-running tai jau taaaip toli esu, kad dieve padėk. Kūne nebuvo jokio diskomforto, kuris verstų galvoti, kad va jau nubėgau tiek, dar liko keletas kilometrų. Būsiu stipresnė, jei nepasiduosiu, būsiu dar stipresnė, jei pagreitinsiu, užbėgsiu laiptais ir padarysiu keletą serijų drillų..
Bėgimas kiekvieną kartą kitoks, vis kitaip reanimuoja. Iš jo gauni tai, ko tau tuo momentu reikia – savo kelio pajutimo, laisvės bangos, priemonės pykčiui išreikšti ar išsikrovimo.

Klausom laisvėjam!

Reklama

Tagged:

§ 13 Responses to Kelyje

  • Tomas parašė:

    Super! Labai fainai isgirst tokius gerus, artimus kunui ir dvasiai potyrius!

  • Dovile parašė:

    Tikrai labai pažįstama. Jei ne ankstesnis komentaras, gal būčiau sakius moteriška 🙂 Nes dabar tarpsezoniu (nors tokie jau mano tie sezonai, kad net varžybų nebuvo 😀 ) mėgaujuosiu skaniausiu bėgimu. Nors kilometražas ne ką mažėja, bet laisvė daryti ką noriu suteikia sparnus. Man labai patinka fartlek tipo bėgimas. Ilgi bėgimai su nutrūkimais nuo grandinės ir pavėpsojimais velkant kojas. Be jokios prievolės įvykdyti kažkokį tikslą dažnai pavyksta įvykdyti dar daugiau 🙂

  • Tomas parašė:

    Aciu, aciu Dovile uz ta “moteriska“!

  • Marius parašė:

    O mane negyvai užknisa “intelektų“ visuomenė uždavinėjanti neįtikėtinai “intelektualius“ klausimus – “o nuo ko tu bėgi?“. Tada norisi užduoti tiek pat “intelektualius“ klausimus:
    – o kam tu valgai jeigu nestorėji?
    – o kam tu dirbi jeigu vistiek pinigų nesusitaupai?
    – o kam tu žiūri filmą ant sofkutės jeigu vistiek rytoj pamirši apie ką ten rodė?

    Aš šitoj vietoj nematau jokios filosofijos. Fizinis aktyvumas yra lygiai tokia pati svarbi pilnaverčio gyvenimo dedamoji kaip ir miegas, maitinimasis, darbas, protinė veikla, bendravimas ir t.t. Tik priešingai nusistovėjusiai (nusibukėjusiai) visuomenės normai, aš manau, kad fizinio aktyvumo tam tikrą dozę žmogaus organizmas turi gauti kiekvieną dieną, o ne “du kartus per savaitę“. Man patinka bėgimas. Jis sudaro turbūt 80 % mano fizinio aktyvumo. Kitiems patinka kitokie užsiėmimai: futbolas, krepšinis, joga, fitness, pilates, tenisas, tinklinis, dviračiai, plaukimas, svarmenų kilnojimas, kovos menai, taiči ir dar bala žino kas. Visi jie yra puikūs. Atvirai sakant jaunesniame amžiuje geriau užsiimti dinamiškesnėmis sporto rūšimis, vyresniame amžiuje ciklinėmis, ypač vengiant kontaktinio sporto.

  • Dovile parašė:

    Tomai, tikrai nieko netaikiau Jums asmeniškai. Tiesog toks stereotipas, kad vyrai mėgsta labiau konkuruoti, laukia pasiruošimų varžyboms ir tos išaustančios savo dienos.
    Labai dažnai stereotipai būna klaidingi, kaip kad ir šiuo atveju.

  • Dainius parašė:

    Hm… Niekada net ir nesusimąsčiau, kad išbėgęs be plano (nežinau kur, nežinau kiek ir nežinau – per kiek) pabėgiot elgiuosi “moteriškai“, o va jei išbėgau sekundžių gaudyt nusistatęs 10 km workautą – tai jau vyriškai… 🙂 Sekant mintį gautųsi, kad vyrukai viską planuoja, gi moterytės – ne… 🙂 O taip – aš tikras vyras – planuoju prabėgt maratoną per, tarkim, 3.30 kitą rudenį, bet tikrai neplanuoju kiek ir kur treniruosiuos ir ar treniruosiuos, kad tą pasiekti. Žinau, kad pasieksiu, nes esu užsispyręs. Bet kaip ir dauguma meniškos sielos ir profesijos žmonių – be plano. Kad ir dabar – norėčiau šiandien po darbo pabėgiot, bet nežinau, kiek galėsiu tam skirti laiko ir ar galėsiu, todėl visiškai dėl to nesuku galvos. Nes jei suplanuosiu, o pagal susiklosčiusias aplinkybes negalėsiu – patirsiu, anot Kiborgo, dar keletą papildomų streso vienetų, o tai reikš blogesnį vakarą, blogesnį poilsį, blogesnį rytą ir mažiau naudingą galvai ir kūnui rytojaus bėgimą. Todėl man bėgimo smagumas kur kas malonesnis be plano. Varžybose, žinoma, užverda kraujas ir adrenalinas smogia į galvą: reikia būtinai ne prasčiau už praeitą kartą ir būtinai greičiau už tą ir aną (pvz, už Kiborgą… 🙂 )… Bet tik varžybose. Disciplina ir planavimas, žinoma gerai, bet bėgime – ne man… 🙂 Ai, yra dar vienas niuansas toks dėl to spontaniško-beplaniško bėgimo: kai jau išbėgu ir daugmaž aišku, kur bėgsiu, būtinai tiek ir nubėgu, kad ir kas benutiktų… Bet čia turbūt užsispyrimas ir smagumui tas netrukdo… :-).

  • Dovilė parašė:

    Na man akivaizdžiai reikia plėsti akiratį 🙂 Tiesiog gyvenu su vyru, kuriam nuolatos turiu pristatyti savo bėgimų planus kelias dienas į priekį. Treniruočių atstumą, maršrutą, tempą ir pulsą 🙂 Ilgainiui pradėjom vienas kitą suprasti ir uztenka pasakyti, kad planuoju bėgti 10 km tapsį, enduro ar tempo. Jis jau turi treniruočių planą ir tarpsezoniui ir sezonui. Detalioj dienotvarkėj, net išnešti šiukšles ekspromtu vietos nėra 😀 Kaip matyt rezultatai, kalba patys už save. Ir savaime suprantama mano vyras man yra vyriškumo etalonas 🙂

    • Senukų draugė parašė:

      Dovile, kažkuo mūsų vyrai panašūs 🙂 Nepamenu, kad suplanavę bėgimą kartu, būtumėm nubėgę mažiau. Nevalia! Gal bėgant kartu greičiau kilometrai bėga, vienas kitą patempiam. Pradžioj dar ieškodavau priežačių, kodėl man reik sustoti, paskui jau supratau, kad neišdėgs čia jokie bajeriai 😀
      Minčių apie viską man dažnai kyla bėgant, šį kart bėgimas keliu ir gyvenimu keliu labai sustapatino. Tokia graži alegorija gavosi. Jei noriu išsilaisvint iš mane kankinančių rėmų, tai kodėl dabar bėgu ne pagal save. Tai bėgau pagal save. Žodžiu ar vyriška tai, ar moteriška, svarbu, kad pagal save 🙂 Ha, Mariau, man kaip tinklininkei būtų, kas nors pasakęs, kad bėgioja, būtų tas pats jei paskytų, kad ryte valosi dantis su siūlu. Ta prasme arba tas siūlas auksinis ir valymas yra svarbus jam reikalas, arba čia toks kvietimas pajuokauti? Bet dabar bėgimas jau tapo ne paskutinę vietą užiimančia veikla. Pasikeitė ir požiūris. Tai jaučiu esu pabuvus ta “intelektuale“ vienaip ar kitaip :))

  • Dainius parašė:

    Tai ir vadinkite savo bėgiojimus treniruotėmis tikslui pasiekti: nugalėt save, kolegą, kaimyną, gerinti minutes, sekundes ar valandas, galų gale užlipti ant nugalėtojų pakylos. Tik mėgėjiškai jau tai neatrodo: juk tikslo siekiate treniruodamiesi pagal susidarytas rimtas programas ir griežtus tvarkaraščius, kur galimi tik minimalūs nukrypimai. Kadangi nesiruošiu būti joks sportininkas, pasilieku teisę į bėgimą žiūrėti kūrybiškai, neįspraudžiant jo į atstumus ar laiko vienetus, grafikus ir tvarkaraščius. Kartais pats tikslas nebūna tiek svarbus kiek gali būti smagi kelionė to tikslo link. Bet tai nereiškia, kad tie mano bėgimai neturi tikslo.

  • Dovile parašė:

    Del mėgėjiškumo, tai pvz mano draugas Marius Žiūkas atstovavęs Lietuvai jau 2 olimpiadas visuomet pataiso, kad jis yra mėgėjas 🙂 Ir teoriškai jis yra teisus.
    Esu tikra tiek Marius tiek Kiborgas paskys, kad net treniruodamiesi pagal programą jie “keliauja“ ir mėgaujasia ta “kelione“. Beje musų blogo tai ir yra pagrininė mintis. Net aš pati ištiesų mėgaujuosi treniruote į kalniukus. Vairai aukštyn Kalnų parko estrados link, ir po biškį koši save.. Vat dar žingsnis.. Ir sukiesi atgal.. tap tap tap žemyn.. atpalaiduodama kojas. Kartais stumdama save aukštyn jaučiuosi kaip kalno užkariautoja 😀
    Dar man teko skaityti dvi bografines knygas – Lance Armstrong ir Chrissie Wellington. Kurių vienas net savo pietus sverė ant svarstylių, kitas tiesiog taškėsi po laukus 🙂
    Tai vat dėl to skirtingo suvokimo aš ir buvau pradėjus manyti, kad aš nemėgstu griežtų paribojimų nes esu moteris 🙂 Dabar suprantu kad tai tebuvo sutapimai mano akiratyje 🙂

    • Dainius parašė:

      …tai jau priėjome išvados, kad nėra jokių mergaičių ir berniukų pasibėgiojimų? Juk tikslas visų daugmaž vienodas, tik priemonės jam pasiekti skirtingos. Bet tie skirtumai ir žavi – vieni iš mūsų tikslūs kaip svarstyklės, kiti bėgioja be galvos laukais, bet visi keliauja link, mėgaudamiesi kelione.. 🙂 Peace… 🙂

      • Dovile parašė:

        Tai kad ši išvada jau prieita 7 žinutėmis aukščiau 🙂 vėliau tik ieškoma klaidingo stereotipo kilmės 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Kelyje at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: