Kaip sekasi nevalgyti mėsos?

lapkričio 11, 2012 § 9 Komentaras


Keletą dienų pabuvojau didžiosiose salose, Birmingeme. Šį kartą klaidos nepadariau, įsimečiau į kuprinę ir sportinę aprangą. Teko gailėtis, kad jos neturėjau Helsinkyje. Prieš skrydį apžvelgiau, ką norėčiau nuveikt. Sąrašo viršuj buvo brooks’ų, north face, jack wolfskin krautuvės, bėgimo maršrutai ir veganiškos kavinės. Kaip kai kuriom mergaitėm su batų parduotuvėm, taip man su outdoor sports. Galiu ten praleist tikrai neprotingą kiekį laiko, išeit nieko nenusipirkus, bet patenkinta iki ausų. Keliose tokiose užtrukau porą valandų –  trys aukštai alpinizmo, išgyvenimui skirtų daiktų, dviračių įrangos, bėgimo aprangos, DVD, informacijos apie maratonus ir bėgimo klubus, knygos, žurnalai… Beje pastarųjų, Anglijoj leidžiamų yra apie 12 (Athletics Weekly, Olympic Athletes, Great British Runners, Great Marathon Runners, The Greatest Show on Earth, Men’s Running, Women’s Running, Country walking, Trail magazine, Trail running, Outdoor Fitness, Running Free). Vienam radau lapkričio mėnesio bėgimų sąrašą. Jis tęsiasi per kelis puslapius. Beveik visi bėgimai yra labdaringi – skirti paremti aids, parkinsono, artrito, kitom ligom sergančius. Taip pat daug bėgimų, skirtų vaikams, šunims vedliams, įvairiems jubiliejams paminėti. Pradėjau galvoti, kad populiarus bėgimo takelis palei kanalą trečiadienio rytą bus sausakimšas. Tačiau bėgančių labai daug nesutikau. Galų gale atsidūriau čia:


Įdomiausia buvo bėgti iki tų kanalų. Bėgau pro visokius prekybcentrius ir bromelius, ilgai nesvarstydama kirtau biurių pastatą, apibėgdama kostiumuotus verslininkus, kurie atsiprašinėjo ir traukėsi iš kelio. Matyt būdama svetur, leidžiu sau labiau pakvailioti.
Po tokio keisto bėgimo, ieškojau, kur galėčiau numalšinti alkį. Dažnai po ilgųjų bėgimų norisi tik nukristi į patogę kėdę ir gauti lėkštę karštų makaronų. Kažkada pasvajojom apie tokią bėgikų vietelę, kurioje galėtum gauti porciją angliavandenių ir vandens. Nieko ypatinga, tiesiog greito šilto paprasto maisto be mėsos.  Kaip žinia, pradėjus bėgioti, pradėjo keistis laisvalaikis, gyvenimo būdas, po truputį, ir maisto racionas. Vietų, kur pavalgyti, šiek tiek sumažėjo po to kai iš mitybos dingo mėsa. Kartais ji įvairiom netikėtom formom sugrįžta. Bendrai kalbant, tai, kad atsisakiau mėsos labiau jaučiu iš aplinkinių klausimo.
Kaip sekasi nevalgyti mėsos?
Nevalgyti mėsos yra kur kas lengviau, nei daugelis įsivaizduoja. Nors prieš apsisprendimą būti vegetarei, o vėliau veganėti, mėsa nekeldavo man ypatingų emocijų. Tikriausiai didelę įtaką darė ir tai, jog vasaros metu daug bėgiojau, tad mėsiškų patiekalų poreikis buvo mažesnis. Praėjo keli mėnesiai, tačiau nepasikeitė nei svoris, nei nuplikau t.y. neatsirado sveikatos problemų, nepasikeitė ir savijauta. Tai, kad nevalgau mėsos ir sumažinau gyvulinės kilmės produktų vartojimą iki minimumo, neatėmė ir nepridėjo man daugiau energijos. Galbūt tam tikrų medžiagų trūkumo problemas pastebėsiu vėliau, ir kol kas per anksti spręsti. Kadangi pietus gaminu namie ir nešuos į darbą, problemų, ką valgyt pietums taip pat nebūna. Tiesa, suvalgius savo veganiškus (jaučiu antipatiją šitam žodžiui) pietus neateina sunkumo jausmas ir nesijaučiu mieguista. Nejaučiu,kad drastiškai kažką pakeičiau išskyrus kelis dalykus. Pietaujant ne namie, tenka nupasakot savo pasirinkimo motyvus. O tai dažnai užsitęsia į visokius išvedžiojimus, kuriuose aš visiškai pasimetu. Todėl džiaugiuosi jei galima išsirinkti sriubą be grietinės ir nesulaukti “o kas su grietine negerai?“ Na taip, nenumirsiu aš gi nuo šaukšto grietinės. Buvau sugalvojus, kad galbūt reikia teisintis alergijom arba tuo, kad laikausi dietos arba tiesiog nemėgstu grietinės ir sūrio. Bet tada tik sulaukčiau užuojautos, kad išvis nieko valgyt negaliu. Mielos man tos kavinės, kuriose prie patiekalo parašyta, kad jis veganiškas, mieli angliški prekybcentriai, kuriose prie jų kepamos produkcijos priklijuojamas žalias lapas ar besišypsanti karvutė. Nors kažkuria prasme tas mielumas kartais perauga į savotišką susireikšminimą arba nenormalumo pojūtį 🙂 Helsinkyje yra toks pub’as Henry’s pub, apie kurį iš komandiruotės grįžę kolegos pasakodavo pildami krūvą emocijų. Vieni tranko galvas į stalus ir laksto kaip pamišę, kiti skuba malšinti pojūčius alumi ar užsisakinėti pieno. Visas gerumas yra tame, kad šis baras claimina gaminantis pačius aštriausius vištienos sparnelius. Paragavau ir aš to patiekalo, tik žymiai švelnesnio varianto. Taip, visiškai ne veganiška. Ir kas iš to? Supratau, kaip toli su vištų auginimo sąlygų žiniom aš nuėjau. Keletą naktų po to, sapnavau kanibališkus košmarus. Detalių nepasakosiu, bet supratau, kad rimtai įkliuvau ir mėsos valgyti dar labiau nesinori. Once you know, there is no way back. O Birmingeme valgiau ekskliuzyvinį hotdog’ą, be dog’o.

Žodžiu, nevalgyti mėsos man sekasi gerai 🙂
Įdomu, ar pradėjus bėgioti pasikeitė Jūsų mityba? Gal turit mėgstamų vietų pietums?

P.s. Skaitiniams prieš miegą keletas žurnalų nr. anglų ir vokiečių kalbomis ISPO – sportinio inventoriaus parodos proga.
http://www.3d-zeitschrift.de/p/96QSy7gtXHFQ4/ISPO_NEWS_July_2011.html
http://www.ispo-mediaservices.com/prj_153/_inc002/epaper/Magazin/index.htm
http://www.ispo.com/prj_54/_inc002/_emagazin/ISPO_NEWS_2012_2/
http://www.ispo.com/prj_54/_inc002/_eMagazin/ISPO_NEWS_2012_3/

Reklama

Tagged: ,

§ 9 Responses to Kaip sekasi nevalgyti mėsos?

  • aistera parašė:

    Aš, kaip visiška mėsėdė labai daug nepakeičiau savo racione pradėjus bėgioti, gal šiek tiek sveikiau, ale ne tik dėl bėgiojimo, bėgiojant gal tik kiek lengviau prisilaikyt to sveiko maisto 🙂

    Bet vat visada slapta didžiuodavausi žmonėmis, nevalgančiais mėsos, kadangi man tai atrodo gausiai sunku 🙂

    • Senukų draugė parašė:

      Aš tikriausiai nebūčiau visiškai atsisakius mėsos, jei tai būtų labai sunku. Stipriai užsimotyvavus turėčiau būt. Kažin, ar iš manęs atimtų kavą pavyzdžiui.. 🙂 Dėl sveikesnių produktų, tai pradžioj būdavo priešingai. Prieš varžybas ledai, bandelės, po jų koks nors visiškas junk’as. Gi reikia raumenis angliavandeniais įsotinti:D

      • aistera parašė:

        😀 na aš sau karts nuo karto junk’o leidžiu, teisindamasi, kad va vis tiek išbėgsiu.

        O dėl mėsos vis tiek recpektukas 🙂

  • padugnini parašė:

    Ačiū už postą 🙂 Pažįstamas reikalas užsienin išvykus eit pasvaigti sporto prekių parduotuvėj. O idėją palakstyt kažkur išvažiavus dar tik teks kada ateity realizuot. Gaila tik, kad labai retai tenka…
    Apie mitybas dabar. Racioną nedaug pakeičiau. Kol kas dėl sveikybių labai galvos nesuku, nors kai galima rinktis – ką nors nemėsiško. Pakito gal tik rėžimas ir kaži ar į gerąją pusę. Mat esu apuokas, lakstau vakare, tai bėgimo dieną būna šiokie tokie pusryčiai, darbe per pietus perkandu ir iki vėlaus vakaro nebe.. Išbėgu irgi vėliau, kad eismas būtų kuo mažesnis, grįžtu apie devynias ir prisikertu… Kaži ar tai arti sveikos gyvensenos..
    Ai, apie mėsas.. Buvau kažkada vegetaras. Sunkiausia buvo nuolatiniai pasiaiškinimai, kodėl gi atsisakau tokio gėrio. Nusibodo… Tiktai budulių kraštas šiuo atžvilgiu esam. Tiesa, ta buvo labai seniai – XXa. devintam dešimtmety. Dabar ko gero lengviau ir produktų pasirinkimo ir aplinkinių nusiteikimo atžvilgiu.
    Reziumuojant: Nacionalinės riebalinės-kiaulinės mitybos tradicijos kelia siaubą nors visiškai mėsos kol kas neatsisakau. Ateity – matysim… Manau kad sveikatai žymiai svarbiau ko pridėta ir kas dedasi sieloj, o ne skrandyje…

    • Senukų draugė parašė:

      Ačiū, kad skaitot. Manau dabar buduliavimo žymiai mažiau. Tikriausiai dar yra pagyvenusių giminaičių, kurie galvotų, kad sergu, protintų ir siūlytų varyt velnią lauk. O tuo metu vyrui nevalgyti mėsos turėjo būt žymiai didesnis iššūkis:) Uolių šeimininkių laikais, sakydavo, kad vyrui reik gaminti daug mėsos. Juk jis vyyras! Bet man atrodo mes tampam vis labiau tolerantiški ir labiau pakantūs kategoriškiems. Beje, labai apsidžiaugiau jūsiškiu blogu. Pažįstami jausmai aplankė:)

  • Dainius parašė:

    Iki pradėjau reguliariai bėgiot, labai nemėgau makaronų… Dabar net neįsivaizduoju, ką valgyčiau, jei jų nebūtų (ką tada valgiau???). Taip gavosi kažkaip savaime – matyt, organizmas pareikalavo ir pats atsirinko. Mėsos liko mažai, bet būna tokių dienų, kai norisi, ypatingai po ilgųjų bėgimų. Kas dar pasikeitė? Negaliu valgyt vištienos visiškai – tiesiog neskanu, kaip ji bebūtų paruošta. O jau keptos vištos kvapas blogiau už cigarečių kvapą… (beje – savaitgalį bėgant 37 km kažkur nuo 32 km miške ištisai jutau keptos duonos su česnaku kvapą 🙂 )… Kažkaip kai suvedi mintis, kad mėsa, kurią valgai yra tas pats gyvūnas, kurį matai pievoj / kieme / garde ar per teliką – kažkaip tada sunku prisiverst valgyt. Bet jei negalvoji, o, pvz, kaip vaikai – priimi tai kaip produktą ar gaminį, nesiedamas jo su gyvu organizmu – tada viskas ok. Dar neliko vakarinių vyno ar alaus gurkšnojimų. Liko didžiausios blogybės – saldainiai su kava… arba kava su saldainiais…

    • Senukų draugė parašė:

      Dainiau, 37 km. stipriai! Dar sunku suvokt koks tai jausmas:) Beje, priminėt man makaronų nesusipratimą. Kai Kiborgas ruošėsi minti 24 val. dviračiu ir kalba ėjo apie makaronų virimą, pradėjau dėliot maisto produktus – svogūnas, pomidorai, “parmedziano redziano“, svieste kepti pievagrybiai, kaip čia dar skaniau juos pagamint.. Kai velomanai pradėjo virti makaronus, aš susigėdus suslėpiau visas “fintikliuškas“. Pasirodo makaronai, yra tiesiog makaronai. Kietagrūdžiai makaronai, truputį druskos. Ir taškas. Mažiau priedų, lengviau pasisavinama, mažesnė tikimybė, kad žarnynas papokštaus. Žodžiu pasikeitė makaronų, kaip patiekalo samprata:)) Kava su saldainiais yra gerai 🙂

    • padugnini parašė:

      A jo, visai buvau alko pamiršęs… Tiesa nevartojau visiškai jau aštunti metai, tai nieko ir čia nepakito ėmus bėgiot. O su mėsa tai jau man tas pats, Dainiau, negaliu valgyti to, ką pažįstu asmeniškai… Vištieną man galutinai nukirto, kai aną rudenį pavadavau vieną ūkininką, išlėkusį paatostogaut į Egiptą keliom savaitėm, ir teko pašert vištas. Kažkaip susidraugavom ir vištiena dabar kažkodėl dar labiau smirda 😀

  • Dainius parašė:

    Netyčia gavosi tas 37 km…. Išbėgau bėgti kol bėgasi + uždarytas jau visiškai Panemunės tiltas… Dėl makaronų – pritariu: kuo mažiau priedų tuo geriau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Kaip sekasi nevalgyti mėsos? at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: