Rumšiškių handikapas

spalio 28, 2012 § Komentarų: 1


Rumišikių trasa buvo viena sudėtingiausių šiais metais. Kalnuotas handikapas, su A. Kazlausko parengtu apendicitu buvo lygiai 21 km ilgio. Pusmaratonį įveikiau  per 1 val. 53 min. Bėgom keturis ratus ir keturis kartus į tą kalną. Bėgti buvo žymiai sunkiau nei per Vilniaus maratoną. Pirmas ratas atrodė užtruko per ilgai. Užkopus į TĄ kalną pagalvojau, kad jei ketvirtame rate nesustosiu, tai bus didžiausias pasiekimas. Nesustojau, buvau labai savim patenkinta. Bėgti nebuvo lengva.  Bėgimo treniruotės buvo apleistos, ir net ne dėl to, kad vis dar sirguliuoju ir ką tik pabaigiau antibiotikų kursą, bet matyt iš tingulio. Čia prisiminiau Vido Totilo reakciją, kai Kiborgas atsakė, kad nebėgo Baršausko bėgime nes sirgo. “Taip, taip visi mes sergam”. Kai po Rumšiškių varžybų šildėmės prie radiatorių, su Sada vienas berniukas dalinosi įspūdžiais. Sako pabaigoj lūžo, nes ketvirtadienį buvo sustojęs skrandis. Pokalbį nugirdo Vidas.  “Kam kam čia skrandis stojo? Ketvirtadieniais skrandis stoja?“  Sureagavo panašiai kaip –  man iškrito trys plaukai, dėl to šią savaitę nebėgau. Tegu atleidžia tas berniukas, bet buvo labai juokinga. Taigi neturiu pateisinimo savo nebėgimams. Vidui tikriausiai nėra išvis priežasties nebėgti. Užtenka pažiūrėt į jo batus. Tokių net bomžas  neimtų. Atsiprašau, bet tikrai. Ir man labai imponuoja toks požiūris.  Ištikrųjų bėgimui nereikia nieko.  Ir nukirpta senų marškinėlių rankovė užmaukšlinta ant galvos, niekaip tavęs nesumenkins, kaip ir nauja asics uber termo clima active profiber supreme kepurė nepridės viduje jausmo, kad va tu dabar tikresnis bėgikas.

Dar kartą prisiminiau, kad tokie savaitgaliniai bėgimai yra puikus laiko leidimo būdas. Galima kalbėti apie trasą ir būsenas aštuntame kilometre, bet čia viskas apie bėgikus, apie žmones. Kokie jie visi skirtingi ir toks pure joy užvaldo būti jų būryje.  Mes sukinėjamės laukiam apdovanojimų. Baigiamasis bėgimo etapas, skaičiuojami galutinės įskaitos taškai. Šaltoka.  Radiatorių dalinausi su senuku, kuris vis šypsojosi ir šildėsi. Ėmėm klausinėti, kad va pensijoj tai bėgiosim, nebus darbų, bus daug laiko. Kreipiamės į pašnekovą, kad tikriausiai jis jau nedirba ir gali daug laiko skirti bėgimui.  Paaiškėjo, kad kalbinam  docentą Stasį Čirbą. Papasakojo, kad jo anektodą nufilmavo ir į jutubę idėjo studentai – http://www.youtube.com/watch?v=toN3oxXIaKg

Pabaigai. Varžybų pradžioje svarstėm kuriam rate mane aplenks mane Kiborgas. Jis startavo daugiau nei  6 min. vėliau. Sakau, gal pirmam. Vistiek nesiplėšysiu. Dabar buzzina, kad įrašą pavadinčiau Kiborgo fiasko 🙂 Taip neaplenkė. Susidauždavom rankom Kazlausko apendicite. Labai smagu.

Ačiū, kažkam, kas rado mano prištinę ir pakabino, ją ant 21 km ženklo:)

Reklama

Tagged: ,

§ One Response to Rumšiškių handikapas

  • Tomas parašė:

    Menka pastabėlė: apendiksas, ne apendicitas. Linkiu, visad turėti pirmąjį ir niekad nesusidurti su antruoju. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Rumšiškių handikapas at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: