Sutemos lauke ir viduje

rugsėjo 27, 2012 § 11 Komentaras


Šiandien pingvinų pašte vėl kiborgo giminaitė (galim gal netgi ją kiborgaite tituluoti vardan paprastumo) ir jos mintys po vakarinio pasibėgiojimo. Skanaus.

Kaip prisijaukinti sutemas?

Po Vilniaus maratono ir pirmojo starto minivaržybose buvau pasiryžusi bėgioti dar dažniau ir dar pakiliau, tačiau praėjus keletui dienų tikriausiai kaip ir kas antrą lietuvį namuose įkalino sloga ir galvos sunkumas. Sąžiningai varčiausi lovoj ir buvau pavyzdinga ligonė, kad tik greičiau vėl būčiau sveika. Jau daugiau nei dvi savaitės, kaip nebėgiojau. Ir labai sunku. Sunku ne nebėgioti, bet vėl prisiruošti išeiti iš namų į sutemusį miestą apsiavus bėgimo bateliais. Galvoju, kad čia iš dalies nerimą kelia vis anksčiau ateinančios sutemos, prie jų visada kažkaip reikia pratintis. Bėgioti šalia gatvių nesinori, o Vingio parkas vėliau vakare jau nebe toks jaukus kaip vasarą.. Kirba klausimas, kaip bėgikai išgyvena tamsas: tas vidines, kai nebesinori bėgti labiau iš tingulio, o ne dėl to, kad nebepatinka, ir tas išorines, kai saulė vakarais vis anksčiau pasislepia?

Visgi šiandien išsiruošiau. Bijojau po tokios pertraukos iškart bėgti, tai pasirinkau trumpą skubų pasivaikščiojimą: per 40 min. įveikiau apie 4,2 km, su keliais stabtelėjimais prie šviesoforo. Kirba kitas klausimas, ar ėjimas gali kažkiek prilygti bėgimui? Rodos, ne visai tie patys raumenys dirba, bet visgi?.. Pavyzdžiui, trys valandos spartesnio ėjimo prilygtų valandėlei bėgimo?

Reklama

Tagged:

§ 11 Responses to Sutemos lauke ir viduje

  • gintaras parašė:

    Taip…
    Jau lauksime pavasario…
    Dar nesusikratė tamsus metas, dar reiktų menesio, kito.
    Dar pusiau atostogos.
    Ryt Nidos pusmaratonis, sveikinu visus dalyvaujančius ir
    prijaučiančius, visiems sėkmės!

  • Iveta. parašė:

    Man tada taip labai natūraliai kyla klausimas – o kam bėgti, jei patinka greitai vaikščioti? 🙂 visad esu už tai, kad reikia atrasti savo sportą/aktyvią veiklą, kuri keltų malonumą ir verstų nugalėt tą tingumą, o ne prisirišti prie kažko, kas madinga ar ką daro pažįstami.
    O aš reguliariai, 5-6 kartus per savaitę bėgioti pradėjau kaip tik tada, kai laukan eiti tekdavo su pirštinėm ir temdavo anksti. Prieš tai kurį laiką palankiau sporto klubą, kuris įvedė į sportavimo kasdien režimą, o kai nusibodo dirbti su tais pačiais treniruokliais, grįžau prie mylimo bėgimo ir, kadangi norėdavosi pajudėti kasdien, tai kasdien ir išbėgdavau. Žodžiu, čia prisideda ne tik pomėgis, bet ir režimas ir tam tikra rutina. O vėliau, kai supratau, kad noriu įsikvėpti motyvacijos didinti atstumus, nusprendžiau bėgti pusmaratonį- va ir motyvacija 🙂 Be šito mane motyvavo žinojimas, kad labai puikiai jaučiuos po bėgimo ir dar -visą dieną maistas būna skanesnis, nes valgomas su didesniu apetitu : )) tai va taip va.

  • Marius N parašė:

    Tamsoje matau tik tokį trūkumą, kad esant blogam apšvietimui ir nelygiai dangai galima nykstelti koją. Tamsa turi savotiško žavesio. Man patinka, kad tada būna mažiau žmonių ir man dėl to patogiau bėgioti.. O dėl tingumo.. Tingių žmonių nėra, tiesiog kai kurių jų tikslai menkai juos įkvepia..

  • kiborgo giminaitė parašė:

    Iveta, sutinku, kad reikia daryti tai, kas maloniausia ir labiausiai motyvuoja, bet bėgti man tikrai patinka, gyvenime apskritai mados vaikausi mažiausiai:)) Čia gal labiau po tos mažytės nesportavimo pertraukos vėl kažkokia baimė pradėti, nebepasitikėjimas savo jėgomis, o gal tiesiog apkerpėjimas:)
    Mariau, labai patiko mintis apie tai, kad tingių žmonių nėra. Reikės kur nors užsirašyti:)

  • Iveta. parašė:

    Jei kažką daryti baisu, paklausk savęs- o kas baisu? Žodžiu, čia kalbėjimas su savim 🙂 Aš irgi kartais padiskutuoju – tingiu ar ne, noriu ar ne, bus vėliau laiko ar geriau dabar prasibėgti. Apskritai bėgimas man labai padeda įsiklausyt į organizmą, savo pačios kūną. Sėkmės tamsiais vakarais 🙂

  • Dovilė parašė:

    Aš tai tikrai galiu pasakyti kas baisu: baisu kai bėgu tamsiu paros metu, aplink tuščia, tylu.. o tada girdi kad visgi esi ne viena. Tikrai niekas nepastebės jei taip kas mane nuneš..
    Tai vigi, paneles, kur jūs bėgiojat? Aš vasaros metu įprastai bėgu dviračių taku palei Nerį, nuo Šilo tilto Verkių link. Tačiau atėjus tamsiajam laikmečiui kursuoju Centro link, nes ten apšviestas visas kelias ir daugiau žmonių. Tačiau yra atkarpų tikrai kurios labai nejaukios.. Gal dabar kažkiek ramina įspūdis, kad prasidėjo bėgikų antplūdis. Pernai tokiu metu bėgiojančių sutikdavau vos vieną kitą, o dabar traukia virtinėm 🙂

  • kiborgo giminaitė parašė:

    Bėgimas ir į savo mintis padeda įsiklausyt:) Pritariu Dovilei, vienas iš tos baimės aspektų ir yra tai, kad bėgi dažnai apytuščiais apšviestais takais, ir tada gąsdiniesi bet kokių garsų, o Vingio parkas aplink tamsus ir, kaip iš siaubo filmo, tu esi matoma, bet pati nieko nematai.. Greit keisiu gyvenamą vietą, tai tuo pačiu ir bėgimo takus – irgi žadu lakstyti palei Nerį arčiau centro. Tikiuosi, kad takai nebus tušti ir tamsūs:)

  • Dovilė parašė:

    Dėl įsiklausymo į mintis: ne veltui Silkinas visus politikus išvarytų 1000 mylių bėgti 😀
    Laukiam bėgikų take palei Nerį! Kuo daugiau, tuo saugiau 🙂

  • Senukų draugė parašė:

    Labai gerai, susimojuosim Neries takais bėgiodamos 😉 O pradėti bėgti po pauzės man taip pat nelengva. Ne tai, kad tinginystė, bet kažkoks nerimas, jaudulys. Lyg grįžtum į pačią pradžią. Atrodo, gi niekis, bet va mindžikuoju prieš išbėgdama. Tada geriausia mažiau galvot, planuot, o imt ir išbėgt. O tada jau viskas. Ramu 🙂

  • Cezas parašė:

    tamsa blogai nes sdetinga begti misko keliukais 🙂 ka labiausiai megstu, bet gelbeja galvos zibintas reikia tik stipresni tureti 🙂
    o aktyviu zmoniu tikrai padaugejo gatvese begiku ir dviratininku, kuom labai dziaugiuosi 🙂

    • Senukų draugė parašė:

      Tikiuosi daugiau bežibančių atsiras:) Kol kas labai nejauku įlyst į neapšviestą takelį, atrodo savo žibintų dar netyčia kokį miegantį suvilkėjusi sapiens pažadinsiu. Prabėgu tyliai greitai. Ech, kad taip kas antrą šviestuvą iš Gedimino prospekto į Tuskulėnų Verkių atkarpą perkelt:)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Sutemos lauke ir viduje at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: