Ketvirtas

rugsėjo 17, 2012 § 4 Komentaras


Savaitgalį vyko turistas.lt nuotykių maratonas. Dalyvavau jau antrą kartą. Netgi jaučiu, kad praeitų metų patirtis, kažką užkabino viduj ir prisidėjo prie mano pasiryžimo rimtai įsitraukti į bėgimo malonumus. Šį kartą labai norėjau aplenkti pernai metų nugalėtojus Karolį ir Tomą. Abu – faini ir pažįstami. Tomas mano amžiaus grupėj, Karolis jaunesnis. Turėjau vilties, kad praeitų metų čempionų aplenkimas duos vaisių ir galbūt pasipuošiu pirmu medaliu už prizinę vietą laimėtą varžybose.

Vasaros pradžioj (berods) su Senukų drauge kažkaip kalbėjom apie tai, ko norime iš bėgimo. Ir aš prasitariau, kad mano svajonė yra iškovoti prizinę vietą. Reakcija buvo: “Houston, we have a problem”. Ir ji gan rimtai sakė, kad reikia man varyti į ultrą sritį, nes greičio jau nebeištreniruosiu ir gal tada, po daug daug metų gal gal ir pavyks ;). Panašiai ir aš maniau. Kad žodžiuose buvo racijos, parodė 24h dviračių nevaržybinis maratonas ir nors visą parą važiavo tik 9 dalyviai (o 8 iš jų nuėjo trumpam prigulti), buvau trečias. Bet nevaržybinis yra nevaržybinis.
Turistas.lt tapo kažkokiu masalu. Čia laimėti nebuvo TAIP sunku kaip pvz. Vilniaus maratone ar didesniuose bėgimo renginiuose. O mažesniuose irgi neina, nes ten dažniausiai susirenka bėgimo asai, kuriems 3:30 yra padorus tempo bėgimas, kai man tai būtų VO2maxmaxmaxmax 🙂 Nu gal kiek ir perdedu. Bet kokiu atveju – mintyse labai ruošiaus šiam nuotykių maratonui. Viskas ėjosi gan sklandžiai. Taktiškai sužaidžiau ir įsiprašiau į Karolio ir Tomo grupę, kartu dar bėgo toks Lauris ir Vaidis (Pacas :)). Gal kažkiek nepasitikėjau savo orientavimosi žiniomis, o gal paprasčiausiai norėjau bėgti šalia rimčiausių konkurentų ir žiūrėti kas bus. Iš 20 punktų suradome 13. Labai užtrukome ieškodami vieno punkto ir jis, manyčiau, buvo lemtingas. Taip ir neradome jo, kažkiek krito ūpas, bet varžybos tęsėsi. Po 13 punkto radimo nusidriekė 6 km distancija, kurioje reikėjo minimalių orientacinių žinių ir kurioje pajutau, jog galiu varyt. Taip ir sutariau su vyrukais ir pradėjau bėgti iki finišo. Visgi Karolio nepaleido sportinė dvasia ir jis mane prisivijo. Finišavom kartu, bet mano sprintas buvo greitesnis, tad planas minimum įvykdytas – aplenkti praeitų metų nugalėtojai.

Kai paskelbė rezultatus, pamačiau, jog visgi 4. Aplenkė trys vyrukai, iš kurių vienas bėga pusmaratonį daug greičiau nei aš, per 1:36 ir maratoną jau yra prabėgęs. Pasveikinau visus su pergale. Iš pradžių nusiminiau. Bet paskui supratau, kad juk tai taip puiku. Toks progresas nuo praeitų metų, kai bėgdamas pora kilometrų jau turėjau sustoti, nei tempo nemokėjau priimtino atrasti nieko. O dabar… Ir tada atsigavau. 4-a irgi labai gera vieta. Ir turbūt geriausia dėl to, kad labai labai įkvėpė toliau siekti to tikslo, kuris yra “Houston, we have a problem”. Davė pasitikėjimo savo jėgomis. Parodė, kad ir čia gan paprasta – įdėk daug darbo treniruotėse ir reap what you sow. Netgi pasidarė savotiškai įdomu ne ar išvis ateis pirmoji prizinė vieta, bet kada ateis. Daug daugiau optimizmo. Aš galiu. Ir kodėl gi ne? Kad man 30? Pfff. Niekad nebuvau apkerpėjęs ir nesveriu 150 kg. Mitybą jau sutvarkiau ir tebetvarkau (gal kada apie tai irgi parašysiu), dienotvarkę irgi, disciplinai valios turiu, sutarti su savimi, kad nepasiduočiau, kai going gets tough irgi moku. Ir net sunku nuspėti pačiam kuo visa tai baigsis. Tikėkimės kažkuo geru.

Mintis nuėjo link laimėtojo mentaliteto. Pamenu olimpiados komentatorius sakė, kad Kleiza žaidžia outsiderių komandoj ir jie pralaimi krūvą rungtynių ir tu įpranti pralaiminėt, tau tai tampa įprasta. Kažkas ir pas mane. Pastebėjau, kad gan daug varžybų mano sprintai baigdavosi pralaimėjimu (na, jei su kažkuo sprintuoju link finišo) ir daug kitų detalių. Bet po truputį atsiranda kitoniškumo. Kad iš šiandien – nenusprintavo manęs Karolis, turėjau stiprų tikėjimą, kad esu geriau pasiruošęs bėgikas nei jis. Ir kas smagiausia, kad tampu žmogum, kuris nesigiria tuščiai ir kuris gal apskritai nelabai giriasi, bet jei kas paklaustų per kiek nubėgu pusmaratonį, galiu atsakyti ir tas laikas man atrodo tikrai neblogas. Arba kad buvau 4-as 2012 turistas.lt maratone jau irgi yra visai kietai. Arba kad nuvažiavau 400 km per vieną parą su neplentiniu dviračiu. Seniau irgi turėdavau pasiekimų, bet jie būdavo labiau pavieniai ir turbūt taip stipriai nepaveikdavo. Dabar gi – praeitą savaitgalį PB pusmaratony, šį savaitgalį oficiali varžybinė ketvirta vieta. Rodos pradedu leisti sau išsitiesti visu ūgiu. Kabinu giliai ir bandau iškabinti tą potencialą, kurį turiu. Jau vien tai, kokie nerealūs tikslai pradėjo suktis galvoje. Apie tai net nebūčiau pagalvojęs 2011 metais, ką jau sakyt, kad rimtai norėčiau įgyvendint…

Varžybos yra kietai. Ir treniruotės yra kietai. Ir fizinis aktyvumas, kuris po truputėlį apima visą tavo gyvenimą ir pradeda jį keisti į labai gerą pusę yra labai kietai.

p.s. Viso nubėgom per 4,5h 28,7km (daug ėjom miškais, nes bėgti nebuvo sąlygų). Buvo pirmos varžybos, kuriose tikrai pergyvenau dėl kraujo iš tam tikros krūtinės vietos ir pirmą kartą tas vietas užsiklijavau pleistru :).
O pabaigai dalinuos Buržujaus pirmiau skelbtu klipuku apie maratonininkus.

Advertisements

Tagged: ,

§ 4 Responses to Ketvirtas

  • Vaidas parašė:

    Labai puiku bloga cia sukures 🙂 kas keisciausia, tai as ji jau skaiciau dar pries begdamas Turistas.lt nuotykiu maratona. ir dar keisciau, kad ji begau kartu su autorium, “vienoj komandoj”. Daug minciu is sio blogo padejo nenustoti begioti ir kazko siekti 🙂 Tikriausiai susitiksim Kauno begime.

    Vaidas (NE PACAS, cia buvo kitas bachurelis :D) is nuotykiu maratono 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Ketvirtas at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: