Vilniaus maratono 4,2 km bėgikės įspūdžiai

rugsėjo 10, 2012 § Komentarų: 1


Pingvinų paštas sulaukė antrojo laiško, tad nekantraudami publikuojame. Rašytoja gerai žinoma pingvinams ir (netyčia išduosim) yra vieno jų giminaitė. Laikom špygas, kad taptų nuolatinė ne tik bėgikė, bet ir šio blogo autorė. Gero skaitymo!

Dėl šio tinklaraščio autorių kaltės rugsėjo 9 atsidūriau Vilniaus maratono dalyvių gretose. Pingvinai
paprašė pasidalinti pradedančiojo bėgiko įspūdžiais iš pirmųjų bėgimo varžybų gyvenime apskritai.
Įtariu, kad dauguma Pingvino Kojų skaitytojų bėgo pusę ar visą maratoną, bet gal įdomu bus paskaityti
jausmą prabėgus kuklų RIMI Šeimos bėgimą (4,2 km) 🙂

Bėgioti pradėjau balandį. Senukų draugė palaikė mane pirmuose 5 kilometruose lyjančiame Vingio
parke. Supratau, kad tai geras jausmas ir kad bėgimas bus puiki atsvara sėdimajai veiklai, ir kad ugdys
kantrybę, kurios taip reikia rašant mokslinį darbą. Bet treniruotės buvo ne visai nuoseklios, bėgimus
matuodavau ne atstumu, o laiku: dažniausiai apie 30 min., daugiausia buvo 45 min. Greitis irgi ne
pyragai. Žodžiu, gana lėtai risnodavau, dėl to ir nesiskubinau dalyvauti jokiose varžybose.

Užsiregistravimas į bėgimą buvo gana spontaniškas, suvokus, kad gyvenimas nuo tokių įvykių tampa
džiaugsmingesnis, o liaudies išmintis „bijai vilko – neik į mišką“ yra visiška nesąmonė. Dalyvauti
norėjosi vien dėl dalyvavimo, ne varžymosi. Bet po sekmadienio finišo nustebinau save kažkokiu
vidiniu azartu: labiausiai prieš bėgimą bijojau gauti pompą, tad išbėgau neskubėdama, kartu su visa
minia ten ir neišėjo nuskubėti, bet jau greit trasoje ėmė daugėti pailsusių ir einančių, o aš jiems visiems
ramiai pro šonus prabėgdavau. Slapta džiūgavau tais pralenkimais ir dariausi vis tvirtesnė. Kad jau taip,
galvojau, reikia link finišo pasitempt ir nuo Pasakos kino teatro jau bėgėjausi tuo keliu, kuriuo kasdien
žingsniuoju į darbą. Rezultatas šokiravo ne tik mane, bet rodos ir iš manęs daug besitikėjusį Kiborgą –
kiek mažiau nei 24 minutės. Pasirodo, tas mano risnojimas minioje buvo nejučiom pagreitintas. Pompa
paskutiniuose metruose jau pradėjo kirbinti, bet suspėjau finišuoti iki jai užspaudžiant kvapą:)

Šiandien jau niežti pirštai registruotis kitiems metams 10 km bėgimui. Tobulėti tikrai yra kur, bet visi
tie žmonės, tie kančios ir euforijos vaizdai baisingai įkvepia versti kalnus!

P.S. Sveikinu pingvinus įveikus po pusę maratono, palaikysiu jus ir kai įveikinėsit po pilną:)

Advertisements

Tagged:

§ One Response to Vilniaus maratono 4,2 km bėgikės įspūdžiai

  • Marius parašė:

    Džiugu, kad autorė ryžosi sudalyvauti bėgimo varžybose ir atrado masinių renginių keliamą euforiją. “Kartą pabandžius nebegali sustoti” 🙂 Esu tikras, kad turim dar vieną šviežiai iškeptą bėgikę.

    P.s. naujokams treniruočių laiką rekomenduojama matuoti minutėmis, o ne kilometrais. Todėl viską tu dariai teisingai 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Vilniaus maratono 4,2 km bėgikės įspūdžiai at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: