Rytojaus belaukiant

rugsėjo 8, 2012 § Parašykite komentarą


Gavau voką. Rašau su mėlyna apyranke ant rankos 🙂 Vapiano turės vikriai suktis, o miesto gatvės atlaikyt virš 4 tūkst bėgikų. Beje apie trasą. Praeitą savaitę išbandžiau tą neaiškiausią dalį su senamiesčiu. Kaip kolega sako Subačiaus įkalnė – puiki vieta atsitrenkti į sieną. Kiti kalba, kad visą maratoną bėgantys turės problemėlių su čiurnomis dėl nelygaus grindinio. Negaliu nesutikti, miesto vaizdai įspūdingi. Bėgikai replikuoja, kad nešvaisto dėmėsio nagrinėdami kraštovaizdžio ypatumus, bėgant įsijungia tunelinis matymas.

Galbūt tai susiję su prieš tai buvusiu mano įrašu – peršalau. Po priverstinio buvimo namie dažnai pagalvoju, kad ligos nėra taip blogai, kad reikėjo kažką atrasti ir suprasti. Negaliu skaityt knygų apie bėgimą, nes iškart susinervinu dėl sugadinto svarbiausio man bėgimo starto sekmadienį. Nors ir sergu, viliuosi, kad turiu sveiko proto ir rytoj nesitaškysiu,o geriausiu atveju turėsiu kruizinį bėgimą. Todėl šį kart mano akiratyje su bėgimu niekaip nesusiję vaizdiniai – Life edited, No impact man ir Ted įrašai.

Po to, kai įsigijau dviratį, pradedu suprasti, kad automobilio man reikia kur kas mažiau. Šiek tiek gaila, kai daiktas stovi nenaudojamas. Dviratis dabar veža. Labai. Štai jis:

Po No impact man pradėjau galvoti, kokios transporto priemonės norėčiau. Automobilyje man nepatinka tarša ir  brangi techninė priežiūra ir tai, kad jis didelis – pilnos gatvės, kiemai prigrūsti mašinų. Dviračiu važiuojant nesmagu sušlapt lietuje ir minti iš Vilniaus į Kauną yra iššūkio reikalas nebe transportavimasis:) Taigi, reikia sugalvoti tokią transporto priemonę, kuri važiuotų žmogiškaisiais resursais (pasportuot ir vieną kitą kaloriją sudegint), būtų nepriklausoma nuo oro ir išvystytų bent iki 70 km/val greitį. How hard can it be? O gal jau yra kažkas panašaus. Filmas dar privertė pamąstyti ir apie tai, kiek daug mes vartojam. Tualetinio popieriaus neatsisakysiu, bet ką ketinu daryt ir šiandien jau dariau, tai pirkti turguje vietinę produkciją, susipažinti su ūkininkais, atrasti savuosius, valgyti sezoninį maistą. Įtikino mane, kad galima pradėt nuo savęs ir nuo mažų dalykų. Po life edited , mano 14 m2 butukas pasidarė dar mielesnis. Kyla minčių, kaip jį kompatiškiau ir patogiau sutvarkyti, bet čia ateityje.
Kažkiek pavyko atitrūkti nuo užgriuvusios ligos. Prasukau pro Gedimino prospektą. Jau kvepia artėjančios šventės nuotaika.
Visiems linkiu sėkmingo savo bėgimo plano įvykdymo ir daug gerų emocijų!

Reklama

Tagged: , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Rytojaus belaukiant at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: