Radybos

rugpjūčio 13, 2012 § 2 Komentaras


Negaliu nustigti vietoje pagalvojus apie šio savaitgalio nuotykį. Sekmadienį vyko MTB maratono taurės IV etapas Ignalinoje. Kiborgas šiais metais dalyvavo visuose etapuose. Daugumoje iš jų buvau renginio stebėtoja. Daug dalyvių, daug dviračių, azartiški finišai, užkrečiantys teigiamu jauduliu. Tokiu, kaip stebėtum ateivių nardymą kvantinėse putose. Ta prasme, viskas nuostabu, bet tai ne man 🙂

Palakstymo su dviračiu laikai užsibaigė dar vidurinėj. Kai mano ir sesės tarybinius dviračius atidavė kaimynų vaikams. Nepasakysiu kaip jie vadinosi, mano buvo žalias, sesės mėlynas. Ir tiek, man kaip vaikui, užteko. Paslapčia visada iš garažo traukdavau dieduko dviratį. Nugludinta odinė sėdynė, atrodo susilydę su metalu kaučiukiniai rankenų antgaliai, laiko apšlifuotas, apylinkių keliukais jis riedėdavo kaip per sviestą.  Liko labai geri prisiminimai iki antrojo mano dviračio… Pardaviau seną automobilį, po derybų gavau 500 lt ir “gerą” dviratį. Bandymai važinėt su juo į darbą nebuvo labai sėkmingi. Nebuvo smagumo stumti jį į Parodos kalną, nešti į penktą aukštą, minti, kai keliai kliūna už vairo.  Stovėjo jis kampe ir buvo kankinamas šuns. Tokį ir pardaviau, apgriaužtais pedalais ir nukramtytom stabdžių gumom už 50 lt. Jei kas nors paklausdavo apie dviratį, tai man galvoje sukdavosi – not compatible. Susitaikiau su tuo, kaip pavyzdžiui su tuo, kad turiu dideles pėdas. Taip yra.

Pasirodo, ne viskas taip yra. Po savaitės draugystės su Kiborgo turistiniu dviračiu, važinėjimo į darbą, vieno prigulimo leidžiantis nuo kalno ir vis dar labai vengdama bet kokio kelio nelygumo, stovėjau MTB maratono starte. Stengiausi per daug nežiūrėti į 700 dviratininkų stovinčių priešais. Svarsčiau, kas blogiausio gali atsitikt. Visi pajudėjo, pajudėjau ir aš. Nusprendžiau važiuoti lėtai ir per visus upelius ir šlaitus neštis dviratį. Pirma nuokalnė pasirodė milžiniška. Nulipau nuo dviračio. Po truputį išnyko visi žmonės. Myniau, vis nulipinėdama dėl menkiausio nelygumo pirmus 9 km.  Dairiausi grybų, uosčiau čiobrelius, kol neaplankė “chaltūrinimo” jausmas (prastai, blogai, nekokybiškai, atmestinai, nesistengiant padarytas darbas). Jei ir nuskrisčiau nuo dviračio, tai bent žinočiau, kad labai stengiausi nepasiduoti. Man tai nebuvo varžybos su kitais. Buvau aš ir tos kliūtys – iššūkiai, kurių noriu, bet kai jie ateina stengiuos išsisukt sausai? Atlaikiau porą stačių kalnų, keletą siaurų provėžų. Ir su kiekvienu įveiktu etapu, euforija vis augo. Galų gale įkalnes sukandus dantis kabinau pirmu bėgiu, nešiausi tokiose vietose, kur net baisu prisimint. Priekyje pamačiau nugara! Negalėjau patikėti, kad gali būti, kad dar ir kažką aplenksiu. Pabaigoje atidaviau viską. Už manęs liko 10 dviratininkų, su vienuoliktu finišavau kaip olimpiniam treke, stumtelint dviratį į priekį :))) Man tie 34 kilometrai davė daug emocijų ir dviratį. Tokios, vat, radybos.

Laukiu savaitgalio ir kaip kažkada paslapčia užsukti į garažą..

Radybų ir jums!

Advertisements

Tagged: , , ,

§ 2 Responses to Radybos

  • Dovilė parašė:

    Sveikinu su tokiu atradimu! Ir džiaugiuosi kiekvienu naujai pamilusiu dviratį! 🙂
    Dviračių srityje aš irgi neseniai patyriau atradimą. Atradimą griūti 😀 Visada būdavau perdėtai atsargi, tai rimtai griuvus nuo dviračio nebuvau net besimokydama juo važiuoti. Tačiau savo storaratį išmainius į liekną dviratuką, neįvertinau kelio nelygumo ir važiuodama dideliu greičiu taip vožiausi, kad net galva barkštelėjo į asfaltą. (Atradimas nr. 2 – šalmas ir pirštinės būtini, ir VISADA). Gerai, kad buvau gan šiltai apsirengus ir atsipirkau tik guzu galvoj, ir oda ant delno, bet atsikėlus buvo taip juokinga ir kartu taip džiugu, kad viskas buvo žyyymiai mažiau baisu nei kada įsivaizdavau. 🙂

    • Senukų draugė parašė:

      Ačiū! Radybų kaltininkas – Kiborgas. Jei ne jis, nežinau, ar išvis būčiau vėl su dviračiu susidraugavus.
      Gerai, kad tie kritimai ilgai netrunka. Op ir guli, nespėjus suvokti, kas įvyko 🙂 Bet tikiuosi rimtų kritimų pavyks išvengti. Šalmą jau turiu, belieka įsigyti dviratį 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Radybos at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: