Kai bėgimas vietoj hobio, kuris nuima stresą, virsta hobiu, kuris kelia stresą.

liepos 30, 2012 § 7 Komentaras


Super pavadinimas. Jau dabar juo džiaugiuos, dar net įrašo neparašęs :).

Sekmadienį bėgau RR (recovery run). Labai nervino, kad turiu laikyti pulsą <148, nes norėjos greičiau lėkti. Greitis išvis vėžliškas gavosi, kartais siekdavo 7 ir daugiau min/km. Tad, grįžęs, nusprendžiau pasidomėti pace vs heart rate dilema. O ji paprasta: ar bėgant labiau stengtis išlaikyti užsibrėžtą tempą, ar pulsą (net nežinau tiksliai ar heart rate – širdies dažnis tai pulsas ar pulsas yra kažkas kito?).

Iš to ką internete prisigaudžiau, tai tiko keli dalykai:

– svarbiausia yra savo raumenis pripratinti bėgti tam tikru tempu, kuris atitiktų varžybinį. Tam geriausiai tinka tempo treniruotės ir ilgųjų bėgimų antroji pusė, jei darot pagreitėjimą nuo 80% varžybų tempo iki 90%.

– širdies dažnis yra ganėtinai nepatikimas rodiklis, nes jis labai svyruojantis. Priklauso nuo oro, maisto, miego, gyvenimo stresų ir t.t. Gan daug forumuose radau rekomenduojančių širdies dažnį laikyti antraeile statistika.

– pradedančio bėgiko uždavinys yra išmokti girdėti savo kūną ir suprasti, kad skirtingas treniruotes reikia skirtingai įveikinėti. Dažniausiai pradedančiųjų daroma klaida – bėgimas per greitai.

Aš pats turiu tokio gan daug pedantiškumo, įlindimo į detales, noro sužinoti kaip čia viską kuo teisingiau ir tobuliau padarius. Būtent tai man ima ilgainiui kelti stresą. Pradedi bėgti žvilgčiodamas į laikrodį dažniau nei į medį. Apie kūno nuovargį sprendi iš širdies dažnio, o ne iš kitų signalų, kurie ateina per pajautimą. Tad, vakarykštis pasidomėjimas buvo gan į naudą. Svarbiausias dalykas, kurį sužinojau – pradinukas turi išmokti diferencijuoti treniruočių (ir varžybų) effort (įdėtas pastangas?). Bent jau dabar mano galvoj 5 skirtingi bėgimo režimai (tikėkimės ir kūnas perpras ilgainiui :)):

RR – recovery run – atstatomasis bėgimas, itin lėtas, pabaigoje turi jaustis “atsišviežinęs”
LR – long run – ilgasis bėgimas, lėtokas, 20-10% lėčiau nei norimas maratono tempas. Greitėjama nuo antros pusės. Pratini organizmą bėgti ilgai ir bėgti greitai, kai jo atsargos ištuštėja.
LTR – lactate-treshold run – tempas. Bėgimas 15 km varžybų tempu. Turėtų būti identiškas arba kiek viršyti laktato ribą. Pratini organizmą bėgti greitai ir gan ilgą laiką.
VO2 – bėgimas intervalais 5 km varžybų tempu (labai greitai, bet ne per greitai, t.y. ne 100 m sprintas). Didėja greitis.
RACE – varžybų režimas – išsitaškai. Nebesitaupai, atiduodi viską, ką turi. Aišku, jei varžybos ilgesnės nei koks 5 ar 10 km, strategija turi būti, bet idealus finišas – griuvimas su seilėmis aplipusiu smakru ant žemės ir rankų kėlimas į viršų, kad kas iš aplinkinių patrauktų į šalį ir netrukdytum kitiems bėgikams finišuot :).

Sunkiausia bent kol kas nebėgti per greitai RR, nebėgti per greitai VO2, nebėgti per lėtai RACE. Pastarąjį trumpai pakomentuosiu. Jaučiu, kad kai Senukų draugei sakydavau “išsitaškom” (kad ir per NIKE bėgimą), tas mano “išsitaškom” būdavo truputį stipriai kitoks nei Senukų draugės. Aš konservatyvesnis, labiau prisibijantis, pasitausojantis. Bus matyt.

Žodžiu, po vakar stengsiuos mažiau į tą savo techniką kreipti dėmesį ir vėl grįžti ten kur ir priklausau – į kūną ir jo signalus. Mokysiuos ir toliau bėgti lėtai, kai reikia bėgti lėtai, bėgti greitai, kai reikia bėgti greitai ir ilsėtis, kai reikia ilsėtis.

Gražių bėgimų!

Advertisements

Tagged:

§ 7 Responses to Kai bėgimas vietoj hobio, kuris nuima stresą, virsta hobiu, kuris kelia stresą.

  • Senukų draugė parašė:

    Kaip prajuokino race finišas :)))) Ne patys šviesiausi mano prisiminimai iš Nike bėgimo 🙂 Tokių rimtų išsitaškymų per metus tikriausiai neturėtų būt labai daug..

  • Dainius parašė:

    Bėgimas kaip hobis pradėjo nykti tą dieną, kai gavau dovanų Garmin’ą… Tada prasidėjo laikai, atstumai, intervalai, ritmai… ir po kurio laiko pastebėjau, kad bėgu tik dėl to, jog šiandien reikia, kad planas toks, kad treniruotė šiandien….. Taip ir dingo tas malonumas tiesiog išbėgti… Todėl nusprendžiau, kad reikia žvelgti į tai paprasčiau… ir jau koks mėnuo Garmin’ as man bėgant dažniausiai laukia manęs namie… (kartais išbėgu išsitaškyti – tada ir jis su manim)… Nes išbėgdamas nežinau, kiek ir kur bėgsiu, nežinau, koks bus šiandien tempas… Širdies irgi nebeseku, nes pagal rodmenis visai negalėčiau bėgiot… Ir taip, nesekdamas laikų, nesilaikydamas tempų ir į bėgimą vėl žiūrėdamas kaip į “sistemos restartą”, o ne laikų ir atstumų įveikinėjimą, vėl bėgu su šypsena… 🙂 Tokia didele, didele… 🙂

  • Kiborgas parašė:

    ČIa tos balanso paieškos, ko nori iš bėgimo. Ar tik malonumo, ar ir pasivaržyt. Kiek rimtai į tai žiūrėsi ir t.t. Kartais atrodo, kad tas aukso vidurys vis keičia savo buvimo vietą, jau, žiūrėk, nusiraminai, viskas gerai ir kitą dieną jau jauti, kad kažkas ne taip, kažką reikia keist 🙂

  • Dainius parašė:

    Pagiriamasis žodis šitam ir visiems straipsniams: tokia koncentruota informacija su lyriškais nukrypimais bei geru motyvacijos užtaisu. Smagu ir miela skaityti. Ačiū.
    O kas dėl balanso – neprisiverčiu sužiūrėti tų visų skaičiukų, procentų, intervalų: atrodo, išbėgi RR subėgti, o gaunasi 15 ar 3 km išsitaškymas visiškas, o būna ir atvirkščiai. Kiek tos naudos bus iš tokio pasibėgiojimo be jokių programų – matysim rugsėjo 9 d. Vis tik 21 km dar šį rudenį…O ir kur skubėti – tie kilometrai niekur nepabėgs ir nei pailgės, nei sutrumpės…

  • Kiborgas parašė:

    Ačiū už pagiriamąjį žodį! Pasirodo būsim tiesioginiai konkurentai rugsėjo 9 🙂

  • gintaras parašė:

    Sveiki,
    visiems šito linkiu.
    Nutariau brūkštelėti porą žodzių.
    Manau, kadangi aš esu vyresnis, man viskas paprasčiau.
    Aš savęs paklausiu prieš bėgdamas:
    ar man išsitrėkšti prieš televizorių (ar užsiimti kita analogiška veikla)
    ar prasibėgti?
    Aš renkuosi prasibėgti.
    Anksčiau aš važiuodavau mašina, dabar išbėgu tiesiai iš namų,
    man susitaupo 40 min. ir daugiau.
    Turiu savo trasą, 1.5 ar 2 val. Pulsą laikau 140.
    Muzikos nenaudoju, klausausi savęs.
    Tų visų RR, LR … nenaudoju.
    Jau po valandos bėgimo pradeda skaudėti pėdos, biški kelis,
    dėl to tenka gydytis dvi dienas, po to viskas iš pradžiu.
    Pas jus sportas, matyt, vienoje iš pirmų vietų,
    kiek paskaičiau, krūvis žveriškas, tik nepersitemkite.
    Mano devizas – neužsiriogsoti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Kai bėgimas vietoj hobio, kuris nuima stresą, virsta hobiu, kuris kelia stresą. at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: