20 km. Iš vėžlio į triušį

liepos 22, 2012 § 12 Komentaras


Kažkur internete radau patarimų namų šeimininkėms kaip nubėgti maratoną:) Juos dalino profesionali maratonininkė. Podcat’e ji labai smagiai juokėsi iš pašnekovės, atsakydama į klausimą į kokį laiką taikyti – “for the first marathon.. just cross that line, girl“. Mano pirmasis 42 km startas suplanuotas už metų, ir rašydama praėjusį blogo įrašą galvojau, kad būtų šaunu atbėgti Kathrine laiku. 4 val. 20 min. Sunku suvokti tokį laiką, kai ilgiausias mano įveiktas atstumas kogero nesiekė 16 km.

Artėjant rugsėjo pusmaratoniui kaupiasi ryžtas nubėgti vis daugiau. Ir taip jau sutapo, kad kitą dieną po savo gimtadienio su Kiborgu nubėgom 20 km. Tą rimtesnį bėgimą, aš vis atidėliodavau, lyg ir nėra kur bėgti, lyg ir reikia pasiruošti tinkamai. Nežinau, iš kur ta baimė, bet atrodė, nubėgus pusę maratono, visa jo distancija atrodys dar baisesnė. Juk įveikti reikės dar tiek pat!
Penktadienį padalyvavę sodyboje su draugais, šeštadienį 7 val. ryto išsiruošėm. Po komentarų, kad žmonės nustojo bėgioti nuo tada, kai buvo išrastas ratas, buvo aišku – prisijungti norinčių nebus 🙂

Keli dalykai, kuriuos įsisavinau:

  1. Vanduo. Bėgant daugiau nei 10 km (o jei dar vakaras prieš tai ne pats ramiausias buvo), būtina gerti. Kūnas neįsisavina vandens iš karto, o nuo 400 iki 800 ml per val. Visa kita, kliuksi skrandyje. Bėgti lengviau, kai vanduo kliuksi butelyje:) Todėl geriau gerti porą gurkšnių kas kelis kilometrus.
  2. Lygumos. Ilgiems bėgimams, tai tikras rojus. Be didelių pulso šuolių, kūnas po truputį įpranta prie bėgimo tempo.
  3. Rytas. Pats geriausias laikas, ne tik dėl temperatūros (ši vasara jau ir taip, tokia, apie kokią tik bėgikai gali svajoti) – visą diena galima mėgautis atėjusia ramuma:)
  4. Gilus kvėpavimas. Įpusėjus atstumui kas kelis kilometrus dariau po 3,4 gilius įkvėpimus, siekiant kuo daugiau oro iškvėpti. Daugiau šviežio oro – daugiau deguonies.
  5. Ir svarbiausia – lėta pradžia. Eilinį kartą įsitikinu – sometimes to get faster, you have to slow down.

6:10 min/km toks turėtų būti mano vidutinis maratono tempas, norint atbėgt kartu su Kathrine. Po šių 20 km atrodė, galėčiau bėgti toliau. Su visa pagarba 42 km, dabar aš jų mažiau bijau!

Bateliai atremti į duris. Mintyse susidėlioju grojaraštį. Pro langą matosi vakarėjantis dangus ir pučia gaivus vėjas. Geras jausmas yra gyventi, taip, kaip manai esant teisinga. Jei ne visu 100 proc., tai bent tiek, kiek pavyksta. O bėgiojimas, man yra vienas iš to “mano teisingai“ gyventi sąrašo.

Svajoti, ne atidėlioti!

Reklama

Tagged: , ,

§ 12 Responses to 20 km. Iš vėžlio į triušį

  • mylittlepiglet parašė:

    Jau suplanavusi pirmąją maratono distanciją? Eina sau, aš dar tik morališkai ruošiuosi, bet aišku, kyla noras va jau kokį gegužę, birželį įveikti pirmąjį. O ir noras realus, jei pradėčiau treniruotis nuo pat rugsėjo, manau. Bet dabar dar laukiu, ką pasakys mano antrasis pusmaratonis:)

    • Senukų draugė parašė:

      Visai įmanoma, manau. Ypač užjūryje, kur žiema nepikta – neiškris mėnuo treniruočių. Buvo mintis Vilemų maratone bėgti, anksti pavasarį. Iš vis taip toli į ateitį nesiplanuoja, bet jei viskas gerai susiklostys ir jausiuos pasiruošus, nestabdysiu:)

  • Marius N parašė:

    Pradžioj patinginiavai, po to bėgti pradėjai 😀 Aišku, kai neri į nežinią visada geriau lėčiau nei greičiau.. Kaip sakė vienas mano pažįstamas olimpietis išsitaškyti tokioj distancijoj visada spėsi. Aš dažnai ilgąjį bėgimą irgi pradedu lėčiau, maždaug 5 – 20 min., kol tinkamai įšyla raumenys, tada jau kaip traukinys – pagal grafiką 🙂 Maratone supratau, kad be visiems gerai žinomo iššūkio – glikogeno atsargų yra dar keletas ne taip akcentuojamu. Paradoksas, bet aš asmeniškai su glikogeno iššūkiu nesusidūriau, bet susidūriau su likusiais. T. y. labai didelis dehitratacijos laipsnis, perkaitimas ir raumenų nuovargis. Šitie 3 faktoriai pradeda lėtinti mano tempą maždaug po 25 km, o artėjant į link finišo tempas krinta apie 30 s/km, o kartais ir daugiau..

    • Senukų draugė parašė:

      Raumenų nuovargio nespėjau pajusti, perkaitimo taip pat, bet va pilvas nebe pirmą kartą nuomonę pradeda reikšti po daugiau nei 10 km ribos. Tikiuosi tai, taip pat kažkaip ištreniruojama 🙂

      • Marius N parašė:

        Jei rasi atsakymą būtinai pasidalink su manimi. Aš iš savo nemalonios patirties žinau tik du dalykus kokio maisto ir likus kiek valandų iki bėgimo negalima naudoti.. Tas veikia, bet ne visada pavyksta taip susiplanuoti..

  • Dainius parašė:

    O ką – namų šeimininkių maratonas… Gi nuotakų “maratoną“ latviai turi… Gal į temą: kažkada internete ieškojau dabar jau neatsimenu kokios knygos iš “for Dummies“ serijos ir tarp jų radau “Marathon training for Dummies“… Keista buvo tarp visų tų “Facebook for Dumies“ ir “Cooking for dummies“ rasti ir knygą apie maratoną…

  • Dainius parašė:

    Noriu pasipasakoti apie savaitgalio patyrimus: išbėgau šeštadienį po Kazlų Rūdos apylinkes pabėgiot, 25 km gavosi, po kurių praėjus keletui valandų prasidėjo toks galvos svaigimas, pykinimas, aukšta temperatūra ir visi kiti požymiai, kai sutrinka vidaus motoriukų veikla… Visas sekmadienis lovoje su aukšta temperatūra ir kliedesiais… Namiškiai vis man bando įrodyt, kad “vat ir bus tau čia lakstyt“, o aš manau, kad tik sutapimas. Bet taip nėra buvę… Bėgau maksimaliu tempu, bet ne tolygiai – ir. 3.40 ir 5.30… išsitaškiau taip sakant…. Kaip jums? Esat taip iškritę nuo bėgimo? Ir ar, pasak namiškių, tai ne požymis, kad dar per anksti apie maratoną galvot?

    • Marius N parašė:

      Pirma reiktų paklausti ant kokio pulso variai. Šiaip jau, vienu metu reikia treniruoti tik vieną fiziologinį aspektą: arba ištvermę, arba laktatą arba deguonies įsisavinimą. Jeigu treniruosi viską iš karto geriausiu atveju tavo forma stovės vietoje, o blogiausiu – susigadinsi sveikatą.

      • Dainius parašė:

        Čia bandžiau išsiaiškinti, kiek galiu nubėgti “iki griuvimo“ bėgdamas visą laiką maksimaliai… o pulsas buvo 180 -186 visą laiką

  • Marius N parašė:

    Kita syk, kai taip nuspręsi padaryti užsisakyk greitąją, kad visą laiką važiuotu iš paskos 😉 Kai aš bėgioju tokius atstumus mano vidutinis pulsas būna 145 – 150…

  • Dainius parašė:

    Na, mano paprastai būna apie 160 bėgant ilgesnius nuotolius, o čia buvo toks kaip jau supratau nevykęs eksperimentas 🙂 Gerai, kitą kartą su greitąją bėgiosiu…

    • Senukų draugė parašė:

      Po išsitaškymo aš irgi jaučiuosi lyg sirgčiau, lyg turėčiau temperatūros. Tokia gripinė savijauta. Šioks toks diskomfortas yra ok. Bet kartais tokie visiški kraštutinumai kaip trukteli… :)) Dainiau, linkiu progresuot po truputį 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading 20 km. Iš vėžlio į triušį at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: