(ne)Žemės būtybė

liepos 2, 2012 § 4 Komentaras


Kai rašiau šitą įrašą buvau ką tik nubudus po 12 val. miego. Savaitgalis buvo praleistas Lukšiuose, kur vyko nevaržybinis 24 val. plento maratonas. Savais pasiekimais galbūt pasidžiaugs Kiborgas sekančiame įraše. O aš, galvodama apie bėgimą, dabar matau tik dviratį 🙂 Pabuvau tokioj aplinkoj, kur dviratis yra kur kas daugiau nei laisvalaikis ar transporto priemonė, kur kvepia višnevskio tepalu ir kas tris valandas verdami makaronai. Pirmą kartą buvau aptarnaujantis personalas ir palaikymo komanda. Man buvo ir lengva ir sunku. Sunkumas toks, kaip sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio, tik su žinojimu, kad neišeisi į aikštę. Dar turiu pranešimą palaikymo komandoms. Man šitas suvokimas labai padėjo. Jei jums sunku žiūrėt į kančią, žmonių, kurie jums rūpi, prisiminkite, kad jie patys tai pasirinko ir tai yra dalis to, dėl ko jie čia yra. Gal žiauriai skamba, bet aš taip savo jautrumą greitai nuraminau. O lengvumas tame, kad buvo labai aiškiai reiškiami norai ir man tik teliko juos vykdyt.

Kol dviratininkai mynė 61 km ratus, aš galėjau išbandyti 5 km trasą, (skirtą, dviratininkams pabaigoje sukti iki norimo kilometražo). Pirmas impulsas buvo apibėgti tris kartus, paskui nusprendžiau apibėgti du, visgi reikėjo pasilikti jėgų pavestai misijai. Bėgosi labai lengvai su tokiu išsivadavimo ir laisvės polėkiu. Kažkodėl į galvą ateina bėgimo panašumas su mylėjimusi. Orgazmas bėgime tai ta paukščiuku stadija, kuri ateina mažiausiai po 5 km. Pieva atrodo žalesnė už žalią, neįtikėtinai žalia pieva, kaip pirmą kartą matytum žalią spalvą.. ir norisi šypsotis, strakalioti, liesti medžius ir panašiai. Kažkoks visiškas nusinešimas 🙂 Tuomet nesuvoki laiko, tiksliau, net mintis apie laiką ar nubėgtą atstumą neateina. Bet šį kart pastebėjau, kad paskutiniuose kilometruose kažkas atsitinka su laiko suvokimu. Ar bėgčiau 5, ar 10 km, kad ir ne varžybose, prieš finišą atsiranda noras greičiau įveikti likusią atkarpą. Pabaigoj bėgu greičiau, ne dėl to, kad pagerinčiau savo rezultatą, o kad greičiau baigtųsi.. nors prieš 10 min tirpau iš malonumo bėgti. Galėčiau mėgautis iki pabaigos ir atbėgt taip va paprastai. Kol nebėgiojau su endomondo, atskaitos taškų ieškodavau kitur – autobusų stotelė, apsisukimo stulpas. Eilinės treniruotės metu, galvoj vistiek susidėlioja planas, kiek laiko bėgsiu, kur bėgsiu. Kartais čia ir dabar pakeičiu planą ir sukuriu naują.

Atsakymą radau klausydama RadioLab įrašo apie ultra maratonininkę Diane Van Deren. Ši sportininkė ypatinga tuo, kad jai buvo atlikta operacija ir pašalinta dalis smegenų, ko pasekoje ji prarado laiko suvokimą. Ir pasirodo, tai padėjo jai tapti ultra bėgike, kasmet įveikiančia po kelis 50 ir 100 mylių kalnų maratonus. Diane negali pasakyt ar bėgo 16 val, ar 6 val, ar 45 min. Ji tiesiog klausosi savo žingsnių, kvėpavimo ir bėga. Iš to podcast’o atėjo suvokimas, kad mūsų kūnai yra neįtikėtino tobulumo! Ir, kad laiko suvokimas yra vienas iš gyvybės apsauginių mechanizmų. Jokia kita Žemės būtybė neturi laiko suvokimo. Ir ne be reikalo. Koks šuo sugalvotų bėgti maratoną? Netgi P.Silkino šuva po 80 km sustodavo. Tikėtina, jis nesijausdavo dėl to šunimi nevykėliu. Viską, ką patyrė velomanai 24 val. maratone, tai pasipriešinimas psichikos ir kūno žalai. Lyg gamta sakytu, duosim protą, tai nusibaigs, reik dar laiko plug-in’o, reik dar, kad apimtų euforija kančiai pasibaigus, kad prarastų sąmonę, esant baisiam skausmui ir antakių, kad prakaitas akių negriaužtų ir t.t. Ačiū gamtai 🙂 Tad bėgam, važiuojam, nugalim save, kas kart iš naujo ieškom iššūkių, siekiam tobulumo, vaduojamės iš kraštutinumu, verdam ir tiesiog būnam.

Bėgimai: gegužės mėnesį nubėgau  apie 135 km, birželį, su 10 dienų ligos, – 90 km. Tobulinuosi akademiniame irklavime, kuris turėjo būt, kaip cross-training’as. Nors dabar man tai labiau siekis pajusti vasarą ir pabūt komandoj. Šią savaitę laukia kelionė į Berlyną. Tikiuosi pabėgioti ten. Bėgimas vis dar malonumas, su orgazmais ar be.

Laukiu dviejų knygų:
Amy Marxkors, The Lola Papers: Marathons, Misadventures, and How I Became a Serious Runner
Frank Murphy, The Silence of Great Distance

Išeigos palyginimas:
Aerobinio, veikia 30 minučių: 55% riebalų, 45% angliavandenių = 288 kalorijų
Anaerobinio, veikia 30 minučių: 10% riebalų, 90% angliavandenių = 460 kalorijų.

Keletas blogų:
http://www.alastairhumphreys.com/
http://runnersblog.blogspot.fi/
http://runningorgasm.wordpress.com/

Įdomios savaitės ir prasmingų bėgimų!

P.s.  Atleisk, neketinu to slėpti, nes manau, kad tai BEPROTIŠKAI DIDELIS pasiekimas 🙂 Kiborgas per mažiau nei 24 val. dviračiu įveikė 400 km atstumą!!!

Advertisements

§ 4 Responses to (ne)Žemės būtybė

  • Dainius parašė:

    Bet tikrai ir visai nepiktai bei su kažkiek daug pavydo – Jūs tikrų tikriausiai nenormalūs. Rimtai. Po šio įrašo įsitikinau. Bet tai kaip smagu dėl to ir už jus… Pagarba entuziazmui, rezultatui – pagarba viskam, ką darot. Netgi jei tai, anot profų arba taip apie save galvojančių – tik žaidimas – šie žaidimai jus vieną dieną nuves prie kažko TOKIO…

  • Kiborgas parašė:

    Man tai įdomiausi buvo patarimai, prasidėję į (ne)varžybų galą. Apie visokius kremukus sąnariams ir pipirmečių tepalus. Turėjau aiškint, kad ne pirmą kartą ilgą distanciją minu ir kad kažkiek tikrai žinau, ką čia padariau ir kaip atsigaut.
    Kas mane labiausiai nustebino, kad šiandien (išsimiegojęs ir išsiilsėjęs) visai sugebėjau sėsti ant dviračio ir numinti kelis km į darbą :)))) Šito tai tikrai nesitikėjau.
    Dainiau – matysim kur čia mes nukeliausim su Senukų drauge ir bendrais pomėgiais. Smagiausia būtų, kad į žilą ir sveikatos kupiną senatvę :). O ta kelionė iki jos tokia nuotaikinga ir pilna siurprizų būtų.

    Gera gyventi.

  • Dovilė parašė:

    Pradėjau galvot, kad “žalios žolės fazė” – grynai moteriškas patyrimas, aš irgi pastoviai “nuplaukiu” sportuodama 🙂 Dar galvojau, kad ligos kamuoja tik pradedančiuosius sportininkus :/ Dabar pasirodo galvojimas apskritai kenkia rezultatams. Kiborgas turbūt nieko negalvojo, kad tiek nuvažiavo.. Laukiam detalių 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading (ne)Žemės būtybė at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: