Jau truputį labiau noriu bėgti. Dar kartą apie vidinę ir išorinę bėgimo (ir ne tik) motyvacijas.

birželio 11, 2012 § Parašykite komentarą


 

Savaitgalį dalyvavau seminare “Rūpestis savim ir kitais: pusiausvyros paieškos“. Kadangi dirbu padedančioje profesijoje, šis seminaras buvo labai aktualus. Mums, padedantiems, itin būdinga pernelyg susitelkti į pagalbą kitiems ir vis pamiršti save, rūpestį savimi. Bet apie ką aš čia. Žodžiu, seminaro metu vėl iškilo kažkoks mano vidinis procesas, kad aš kažkokiu mistiniu būdu sugebu paversti savo “noriu“ į “reikia“.

Ir manau, kad tai gali būti esminė mano kliūtis kelyje link nubėgtų 42 km. Bėgimas kaip pomėgis irgi dažnai iš “noro“, įdomumo, hobio, kažkaip mistiškai transformuojasi į “reikia“, į privalumą, darbą, kurį tiesiog turi atlikti. Labai norėčiau pagauti šitą dalyką. Nujaučiu, kad tai gali ateiti iš vaikystės, kai mama pastoviai akcentuodavo, kad yra žodis “noriu“ ir yra žodis “REIKIA“. Suprask, REIKIA yra daug svaresnis ir privalai į jį koncentruotis, o norams gali skirti likutinį laiką, kai jau sutvarkai visus darbus.

Supratau tiek, kad jei bėgimas virs vienu iš daugelio kasdienių darbų, tai toli nenubėgsiu. Ne ta motyvacija. Bėgimas, bent jau aš labai norėčiau, kad liktų eye-openeriu, kad bėgdamas atrastum, jog gali daugiau, įveiktum pats save, viršytum iki tol neužkoptas viršūnes ir tai padarytum gracingai, su taktu, lengvumu, šypsena. Kad prabėgęs maratoną, pultum į glėbį artimiesiems ir kitiems, kurie nori pulti į glėbį kartu, o ne padėtum +, kad “va, padariau, ką buvau užsibrėžęs“.

Kitas posakis iš vaikystės jau man rodos tėčiui priklauso. Jis, artėjant rugsėjo pirmajai, mėgdavo sakyti, kad “baigėsi katino dienos“. Suprask, paatostogavai, paišdykavai, o dabar jau surimtėk, nuleisk galvą ir eik, daryk, kas tau pridera – t.y. mokykis. Tas irgi savotiškai žlugdydavo. Lyg vasara yra toks neįpareigojantis laikas, o nuo rudens jau turi tapti kažkokiu rimtesniu asmeniu ir į viską pradėti rimčiau žiūrėti.

Galiausiai, atėjo mintis, kad bėga visgi ne kūnas. Tik vakarietiškoj (prokrikščioniškoj) kultūroj labai gajus kūno ir dvasios atskyrimas. Dvasia yra kažkas tokio garbinamo, tyro, o kūnui priskiriami nešvarumai, nuodėmingumai (pvz. gašlumas). Jei eiti į rytus – ten nėra griežto atskyrimo. Jei žmogus serga, tai ir sako, kad jis serga. Nesako, kad jo kūnas serga. Su bėgimu irgi – aš pats bėgu, visas, pilnumoj. Ir tada, kokį variklį naudoju, kad bėgčiau – rimbą? PRIVALAU, TURIU, REIKIA bėgti. Ar kažką kito? Ir net nebūtinai morką. Klausimas apie savimotyvaciją. KAS MANE MOTYVUOJA BĖGTI? Ir labai sudėtingas klausimas. Nėra paprasta atrasti, o gal užtenka prisiminti M.Frischą, kuris sakė, kad “kai kurie dalykai nutinka ne tam, kad juos suprasti“.

Šią savaitę bėgau kitaip. Sugalvojau, kad bendroj sumoj noriu turėti 40 km savaitės gale ir prabėgau 2*11km ir vieną 18 km. Gerai viskas buvo. Bėgau noriai, be didelių pastangų, pabaigoj visada likdavau pozityviai nusteikęs. Kitą savaitę bandysiu panašiai.

Galiausiai, jaučiu, kad NE NUO KAŽKO BĖGU, bet Į KAŽKĄ. Tik va kas tas kažkas? Ir ar nebus taip, kad paaiškės, jog jau dabar mėgaujuosi tuo kažkuo, tik manau, kad turi būti dar daugiau, intensyviau, stipriau?

Miglotai, bet ką jau čia 🙂

Gražios savaitės. Susimatom Naujosios Vilnios bėgime ir MTB Vilniuje sekmadienį! Mano sesuo turėtų startuoti pirmose oficialiose 3 km varžybose, labai nenori paskutinė atbėgti, tikėkimės, kad neatbėgs 🙂

 

Reklama

Tagged:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Jau truputį labiau noriu bėgti. Dar kartą apie vidinę ir išorinę bėgimo (ir ne tik) motyvacijas. at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: