Kiečiausias diplomas

balandžio 15, 2012 § 5 Komentaras


Norėčiau visas Velykas ir gimtadienius taip švęsti. Keisčiau sėdejimą prie stalo į bėgimą kartu, skiriant mintį įvykiui ar žmogui. Kaip ir tikėjausi, sodrių emocijų pasisėmiau Vilemų kaime, pas Vidą ir Rasą Totilus, kurie yra puikus sodybos šeimininkai. Ačiū Jiems už šiltą priėmimą ir palaikymą. Išvažiavau su skolos jausmu – tiek daug gavau ir tiek mažai daviau.
Bėgimas. Taigi, estafetė iš >10km*2 dviems pingvinams. Man tai reiškė, kad šį kart ne kalbėsiu su paukščiukais, o bėgsiu rezultatui. Tikslas – vieną etapą sutalpinti į valandą. Buvo proga įvertinti fizinį progresą ir psichologinį pasiruošimą. Puiku!
Viskas buvo blogai. Buvau pikta dėl neteisingos aprangos, dėl priaugtų kilogramų, dėl to, kaip mano keliai man “padėkos“. Pykau ant savęs ir bėgau iš pykčio. Psichologiškai sunkus buvo startas. Keli pirmieji kilometrai priminė 50 km naktinį žygį pėsčiomis, kai kilometras, atrodė, niekada nesibaigs ir mintyse sau prisiekinėjau, kad daugiau neįsivelsiu į tokias avantiūras (gal kas nori Vilnius Challenge sudalyvauti, ieškau komandos draugo:)).
Norėjau būti nubėgus visus atstumus, kirtus finišą, sėdėti su sriubos dubeniu rankose. Frustracijos. Pirmoje distancijos pusėje bandžiau susidraugauti su galvoje būdraujančia maža aikštinga mergaite.
Kadangi startas buvo bendras tiek maratono, pusės ir estafetės dalyviams, besibaigiant pirmiems 10 km, buvo tokių, kurie bėgo taupydami jėgas, todėl netoli finišo man pavyko aplenkti vieną bėgikę. Belaukdama Kiborgo šildžiausi prie židinio ir dairiausi pro langą. Prie jo, prieidavo garbingo amžiaus vyrukas, taip pat dalyvaujantis estafetėje. Dalinomės įspūdžiais ir laukimu. “Eik pasišildyt, aš pasaugosiu langą“. Pasikeisdami saugojom langą ir laukėm saviškių.
Antrame etape sunkiau buvo fiziškai – kojos sunkiai kilnojosi, nuokalnių nebeužtekdavo poilsiui. Vilemų maratonas dar kartą parodė, kad kuo labiau buvau pavargus, tuo sudėtingiau buvo bėgti kontroliuojant judesius. Skirtingiems bėgimo tempams šiek tiek skiriasi bėgimo technika.  Bet principas išlieka tas pats – neįtempti rankų, atpalaiduoti pečius, išsitiesti ir stebėti kūną, stengiantis išsaugoti judesių harmoniją. Mano tikslas tolimesniems bėgimams yra išssiugdyti įprotį bėgti teisingai. Galbūt visgi kelio man nebeskaudėjo, nes išsivystė raumenys, pasiruošę apdoroti didesnį krūvį. Nežinau, kiek mano chi-running buvo Chi, o kiek bandymo bėgti teisingai…

Lango saugotojas bėgo priekyje ir pirmus kilometrus tolo nuo manęs. Įpusėjus distancijai norėjosi atiduoti visas likusias jėgas, todėl susikaupiau ir aplenkiau likusį bėgiką. Taip gera finišuoti dar niekada nebuvo 🙂

Kiečiausias diplomas ever!

———

Oda – taip pat kvėpavimo organas.
Sportinių rūbų medžiagos evoliucija, sekiau sportuodama tinklinį. Nežinau, ar dar kas pamena tuos laikus, kai merginos žaisdavo storais medvilniais marškinėliais ilgomis rankovėmis ir frotiniais em.. triusikėliais (!!!). Gaila neradau nuotraukos. Taip.. spėjau ir aš tą traumą patirti. Vėliau atėjo primieji poliesterio audiniai i tinklinio sportą. Pirmoji varžybų apranga buvo ilgomis rankovėmis Tūtos maikutės. Nuo tada pradėjau vengti sintetinių audinių – ventiliacijos nulis, trikotažas bent jau sugeria drėgmę, o nuo dažnų kritimų, slydimų išsilydydavo skylės. Apie polimerus galėtų išsamiai šnekėti mano chemikė sesė. Kadangi puikiai žinau, kaip galima prašauti su rūbais, man norėjosi suprasti, ką dėvi bėgikai.
Pasak Vilniaus maratono trenerio šiuo metu efektyviausi yra sintetinio pluošto audiniai, kuriuos jungiant, kartais ir su natūraliais (bambuko, vilnos) siūlais, bei audžiant skirtingu tankumu, gaunama reikiamu savybių tekstilė – CoolMax, DryLine ir kt. trademark‘ai.
Dėl blogai laidžių audinių gresia šilumos smūgis, padidėja tikimybė susidurti su Fissure of the nipple. O jei ne taip drastiškai, tai tiesiog daugiau diskomforto.
“Once you go technical, there is no way back“. 
Kokius rūbus įsigyti bėgikui:

  • Nr. vienas – svarbiausia vasarai orui laidus, dėgmę garinantis viršus. Poliamidas, poliesterio variantai.
  • Nr. du – apsauga nuo vėjo ir lietaus – lengva striukė – poliesteris impregnuotas DWR (skysčiais atstumiančiais drėgmę), polesteris su poliamidu (nailonu) – ShelterLite, AIREPLEX.
  • Nr. trys – šiluma laikanti (thermal)  maikutė ilgom rankovėm – žiemai ir tarpiniams sezonams.
  • Nr. keturi – bėgiko kelnės – poliamidines timpos.
  • Nr. penki – sintetiniai apatiniai ir kojinės.

Tiek turėtų užtekti visam sezonui, sluoksniuojant juos pagal oro sąlygas. Visa kita nėra taip svarbu. Daugiausiai dėmesio reikia skirti viršutinei kūno dalei. Rūbai turi buti nei aptemti nei laisvi – labiau prigludę prie kūno. Beje,  pirmoje treniruotėje, kai snigo ir pūtė žvarbus vėjas, treneris bėgo vilkėdamas timpas ir striukę ant nuogo kūno.
Bet visa tai tik detalės, svarbiausia bėgime yra bėgti 🙂 Šeštadienį mano mama išbandė Vingio parko trasą ir įveikė 3 km. Pingvino sesė penktadienį nubėgo 5 km!

Reklama

Tagged: ,

§ 5 Responses to Kiečiausias diplomas

  • Marius parašė:

    Dar būna, kad žiemą užpakalis šala 😀 Jei rimtai tai žiemai naudoju pašiltintas timpas, labai geras dalykas 🙂

  • Marius parašė:

    Hmm… Nu aš kažkaip neužuodžiu 😀 Reiks Dovilės paklausti:D Jeigu rimtai, tai per išpardavimus turiu prisipirkęs daugybę marškinėlių. Sekmadienį išsiskalbiam ir vėl pradedu naują savaitę..

    • Dovilė parašė:

      Oj.. čia tokia problema, kurios labai afišuoti nesinori.. 😀 Sutinku, kad purvinų sintetinių drabužių kvapas kitoks, tačiau išplovus jis visiškai dingsta. Galbūt dėl to, kad mes naudojame džiovyklę. Įtariu, kad čia ji išspendžia problemą, nes jos funkcija batams džiovinti sprendžia ir batų kvapo problemą.
      Kas dėl sintetinių drabužių, tai aš esu šiek tiek prijaučianti natūralistė ir iš pradžių iš principo jų nepirkau. Galvojau sau kartu ir sutaupysiu, juk jau turiu puikių medvilninių ir megztukų su vilna. Tačiau nuomonė visiškai pasikeitė, kai susisupau i Mariaus investiciją – Polartec džemperį 😀 Šiaip normalioj būsenoj aš turiu kitą problemą – bėgdama labai kaistu ir labai mažai prakaituoju, tai supratau, kad visi drabužiai butinai turi vėdintis o ilindus į rimtesnį nuo vėjo saugantį rūbą greitai jaučiuosi kaip kapsulėj. Pradėjus pirkti specializuotus drabužius jaučiu labai didelį skirtumą į teigiamą pusę. Tačiau mokant didesnius pinigus reikia žinoti ko būtent nori iš to daikto. Pvz mano ir Mariaus apranga ganėtinai skiriasi.

      • Senukų draugė parašė:

        Ilgai besilaikanti drėgmė puiki terpė.. kaip toj reklamoj. Neturiu sąlygų rūbams greitai išdžiūti, vis galvojau, kad čia miltelių problema ir ieškojau kokiais detergentais apsiginkluoti 🙂 Dovile, ačiū už atsakymą!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Kiečiausias diplomas at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: