Po Vilemų maratono

balandžio 11, 2012 § 7 Komentaras


Kol kas nėra paskelbti nei oficialūs rezultatai, nei nuotraukos iš renginio, bet pats renginys prilygo Bėgimui aplink Rėkyvą. Nors važiuojant didelio azarto nejaučiau, bet išbėgus Seunkų draugei (bėgome dviese maratono estafetėje pasikeisdami po 10,5 km*2) pradėjau jaudintis, nerimauti, laukti bėgimo.

Renginys viršijo visus lūkesčius. Kulminacija buvo tai, kad net užėmę tik 7 iš 8 vietą estafetėje buvome apdovanoti medaliais ir diplomais. Vidas Totilas sakė, kad “fainiai, kad taip žmonės džiaugiasi“. O džiaugsmui tikrai nebuvo ribų. Nesusilaikęs puoliau į glėbį tiek dailiajai pingvinų pusei, tiek pačiam Totilui. Tikrai nesitikėjau jokio apdovanojimo :).

Bėgti labai patiko. Tiesa, buvo vieta bėgant antrą kartą prieš galą, kai jau norėjosi spjauti į visus tuos bėgimus ir kūnas bei psichika nebelabai suprato, kodėl taip save kankinu. Tai šią vietą pirmą kartą pasiekiau bėgiodamas. Iki tol bėgimas visada buvo daugiau mažiau fun. Vilemuose pirmą kartą buvo psichologinė siena (fizinės nepriėjau). Įveikiau ją gan sėkmingai tiesiog bėgdamas toliau (iš Žuviuko Nemo “Just keep swimming“, jei matėt). Kažką panašaus buvau patyręs tik du kartus gyvenime – alinančiuose išbandymuose dviračiu: karštą vasaros dieną mindamas iš Kauno į Ignaliną (tada prisiekiau sau, kad daugiau 150 km per dieną neminsiu), bet tą pažadą sėkmingai sulaužiau praeitų metų vasarą, kai myniau per parą iš Klaipėdos į Vilnių autostrada (žinau, žinau, autostradoje dviračiais važiuoti negalima :)). Tada irgi ties Kaunu, po 200 km buvo labai labai sunki psichologinė siena. Ją įveikiau vėlgi – tiesiog važiuodamas toliau.

Įdomu, kas bus Vilniaus maratone, kuriame ruošiuosi bėgti nesustodamas 21 km. Kokio didumo sieną ten sutiksiu? Ir net nedrąsu galvoti apie maratono ar ultramaratonų sienas ir ar turėsiu pakankamai jėgų tiesiog bėgti?

Laukiu savaitgalio, nes ketinu bėgioti prie jūros. Kopos, tyras oras, vaizdai. Kodėl aš tuo anksčiau gyvenime neužsiėmiau?

Reklama

Tagged:

§ 7 Responses to Po Vilemų maratono

  • Marius N parašė:

    Fun 🙂 Sveikinu dviese įveikus maratoną. Šiaip gana įdomi strategija 2×10,5.. Plėši negailėdamas savęs, tada atsičiuhini ir vėl plėši negailėdamas saves. Per tą laiką reikia neatšalti, o prieš pakartotinį startą vėl pratampyti sausgysles. Koks jausmas bėgti esant tokiam nedideliam bėgikų skaičiui? Aš kaip megėjas bėgti bandoje kažkaip privengiu “vienišų“ bėgimų.

  • Simona parašė:

    Sveikinimai! Labai šaunus jūsų blog’as, džiaugiuosi atradus. Aš pati su jauduliu laukiu savo pirmojo pusmaratonio (na, tiksliau, pirmųjų bėgimo varžybų apskritai) 🙂

    • Senukų draugė parašė:

      Kaip smagu sulaukt skaitytojų! 🙂 Kada ir kur bus tavo pirmosios bėgimo varžybos?

      • Simona parašė:

        Mano pirmasis laukia Leeds’e (uk), Gegužės 13tą, taip greit einant laikui jau pradėjau jaudintis kaip reikalas 😀

      • Senukų draugė parašė:

        O! Tai lauksiu įspūdžių 😉 Pažiūrėjau trasą – gerai, kad vienas ratas. Man atrodo sunkoka, kai nubėgi vieną atkarpą ir supranti, kiek dar daug liko. O šiaip, kas blogiausia gali nutikti? Svarbiausia be traumų! Ir sveikinu su ryžtu, šaunuolė!

  • Kiborgas parašė:

    Simona – ačiūūūūū!!! Tik labai įdomu, kaip radot mūsų blogą? Ką guglėj suvedėt arba gal kažkaip kitaip? Smalsu
    Mariau – jausmas toks keistokas. Beveik visą distanciją vienas bėgi, nėra su kuo pabendraut, pasirodai liuksais su prieš tave atbėgančiais (nes pirmyn atgal reikėjo bėgt), o mažas žmonių kiekis turi tos papildomos įtampos, bet kartu ir susidraugauji daug labiau. Turėjom unikalią galimybę visus Totilo laimėjimus ant sienos (tiksliau – ant sienų :), nes vienos neužtenka) pamatyt, pirty pabūt. Toks labai svetingas priėmimas didžio bėgiko namuose. Manau, kad reikia drąsos tokiam žingsniui, bet renginys viešas ir visi išties labai draugiški. Puiki proga rasti naujų žmonių, susibičiuliauti. Beje, visiškai nemokamas bėgimas.

  • Simona parašė:

    Skaitinėdavau Dovilės ir Mariaus sporto dienoraštį (http://noriubegti.blogspot.co.uk/) karts nuo karto ir visiškai netikėtai pamačiau tarp nuorodų kažką naujo – ‘pingvino kojos’ 🙂 susigundžiau paskaitinėti, tai tiek 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Po Vilemų maratono at pingvino kojos.

meta

%d bloggers like this: